Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas išmaniojo telefono modelis, reklamos šaukia apie dar geresnę kamerą, dar galingesnį procesorių ar didesnį baterijos našumą“ Vis dėlto, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad tai vos matomos detalės, o ne tikros naujovės. 
Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas išmaniojo telefono modelis, reklamos šaukia apie dar geresnę kamerą, dar galingesnį procesorių ar didesnį baterijos našumą“ Vis dėlto, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad tai vos matomos detalės, o ne tikros naujovės.
Lyginant išmaniuosius telefonus, pristatytus prieš trejus metus ir šiandien, dažnai sunku rasti esminių skirtumų. Technologinis progresas tarsi sustojo. Bet ar tai tik sutapimas? O gal sąmoningas žingsnis?
Vartotojai, kasmet susigundantys naujais modeliais, vis dažniau klausia, kur tos žadėtos revoliucijos? Kodėl ekranai vis dar braižosi, baterijos išsikrauna per dieną, o inovacijos tokios nuspėjamos? Galbūt gamintojai specialiai riboja pažangą, norėdami palaikyti nuolatinį atsinaujinimo ratą, kuriame šiek tiek geresnis tampa pagrindiniu argumentu pirkti?
Ši hipotezė nėra iš piršto laužta. Technologijų pasaulis jau ne kartą parodė, kad verslo interesai dažnai atsveria pažangą. Tad metas pasigilinti, ar išmaniųjų telefonų gamintojai tikrai stabdo inovacijas tyčia? Ar tai gudri rinkodara, ar neišvengiama rinkos dinamika?
Technologinis lubų sindromas – ar jau pasiekėme ribą?
Pastarąjį dešimtmetį išmaniųjų telefonų evoliucija buvo žaibiška. Nuo juodai balto ekrano iki OLED, nuo fizinės klaviatūros iki berėmių ekranų, nuo vienos kameros iki trijų. Tačiau per pastaruosius trejus metus inovacijų tempas pastebimai sulėtėjo.
Telefonai tapo panašūs vienas į kitą – tiek išvaizda, tiek funkcijomis. Tiesa, galima teigti, kad tam tikri technologiniai ribotumai tiesiog pasiekė savo lubas. Pvz., ekranų raiška jau peržengė ribą, kurią mato žmogaus akis.
Procesorių sparta – daugiau nei pakankama daugeliui kasdienių užduočių. Bet ar tai reiškia, kad nieko daugiau nebegalima padaryti? Ne visai. Technologijų pasaulyje visada yra vietos proveržiui.
Tiesiog tai reikalauja investicijų, rizikos ir, svarbiausia, laiko. Tai, ką dabar matome rinkoje, primena stagnaciją, tačiau iš tiesų tai gali būti sąmoningas inovacijų porcijavimas, kai gamintojai dozuoja naujoves, kad kiekvienais metais galėtų ką nors naujo pateikti, nors ir nebūtinai reikšmingo.
Verslo modelis, paremtas lėta pažanga
Telefonų rinka šiandien yra vienas pelningiausių sektorių technologijų pramonėje. Kiekvienas naujas modelis turi pateisinti save, priversti vartotoją atsinaujinti. Jei inovacijos būtų įdiegiamos iškart, kam dar po metų pirkti naują versiją?
Dėl šios priežasties naujienos skirstomos į etapus. Tokiu būdu sukuriama iliuzija, kad kiekvienais metais produktas žengia į priekį, tačiau realiai jis vos šliaužia. Pavyzdžiui, prieš trejus metus gamintojas galėjo iškart įdiegti tiek greitąjį įkrovimą, tiek periskopinę kamerą ir dirbtinio intelekto integraciją.
Bet jis tai padalina į tris leidimus: šiemet – greitas krovimas, kitąmet – DI, dar vėliau – nauja kamera. Ši strategija ne tik sumažina gamybos riziką, bet ir išlaiko pirkėjų susidomėjimą. Inovacijos tampa ne tik techniniu proveržiu, bet ir rinkodaros įrankiu.
Tad iš esmės gamintojai nesustabdo pažangos, bet ją ištempia per gerokai ilgesnį laikotarpį. Ir, žinoma, viskas daromas specialiai.
Konkurencija ar susitarimas?
Teoriškai rinka turėtų skatinti inovacijas, kuo daugiau konkurentų, tuo daugiau naujovių. Bet praktiškai matome priešingą situaciją. Didieji gamintojai siūlo labai panašius produktus su tais pačiais patobulinimais. Kodėl taip nutinka?
Viena iš priežasčių – baimė prarasti pelningą rinkos dalį. Jei vienas gamintojas paleidžia tikrą revoliuciją, o kiti to nepadaro, jis rizikuoja savo padėtimi. Todėl gamintojai dažnai renkasi eiti koja kojon ir nesiūlyti per daug išsiskiriančių funkcijų.
Be to, neoficialiai kalbama apie tam tikrą tylų susitarimą tarp didžiųjų. Nors tai sunku įrodyti, rinkos elgsena leidžia įtarti, kad kai kurios inovacijos specialiai atidedamos, kol ateis laikas. Kitaip tariant, kol bus tinkamiausias momentas jas pristatyti masėms.
Vartotojų lūkesčių valdymas – slapta inovacijos forma
Paradoksalu, bet viena ryškiausių naujovių šiuo metu, o tai gebėjimas valdyti vartotojų lūkesčius. Reklama, marketingas ir vizualiniai efektai dažnai užgožia realius technologinius pokyčius. Pavyzdžiui, reklamuojamas naujas dizainas, tačiau viduje tas pats procesorius, ta pati kamera, ta pati baterija.
Gamintojai išmoko sukurti produktus, kurie atrodo nauji, bet yra tik šiek tiek atnaujinti. Tai leidžia jiems išlaikyti vartotojų susidomėjimą be realių investicijų į technologinę pažangą. Tai ne inovacijos stabdymas, o jų valdymas.
Nors negalime teigti, kad gamintojai sąmoningai stabdo inovacijas visiškai, tačiau akivaizdu – jų tempas ir įgyvendinimo eiga nėra atsitiktinė. Rinka tapo priklausoma nuo ciklų, kuriuose naujovės pateikiamos laipsniškai, kad išlaikytų pelną ir susidomėjimą.
Tai strategiškai suplanuota inercija, o ne pažangos stoka. Tad kitą kartą, kai laikysite rankose naujausią modelį, paklauskite savęs, kiek iš jo naujovių galėjo būti įdiegtos jau pernai? Ir ar tikrai pirkote naują telefoną, ar tiesiog kitą etapą to paties plano?
