Kelionės traukiniais po Europą dažnam keleiviui kelia tą pačią frustraciją, tai internetas vagone veikia nepatikimai ir dažnai stringa. Nors daugelyje gyvenimo sričių jau įvyko skaitmeninė revoliucija, stabilus ryšys kelionės metu vis dar lieka siekiamybe.
Kelionės traukiniais po Europą dažnam keleiviui kelia tą pačią frustraciją, tai internetas vagone veikia nepatikimai ir dažnai stringa. Nors daugelyje gyvenimo sričių jau įvyko skaitmeninė revoliucija, stabilus ryšys kelionės metu vis dar lieka siekiamybe. Ši problema apima beveik visą žemyną, o keleiviai, kurie vis dažniau vagonus paverčia mobiliais biurais, jaučia didelį nepatogumą. Čekijos geležinkeliai nusprendė šią situaciją spręsti netradiciniu būdu.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Ryšio kokybė keliaujant traukiniu priklauso nuo daugelio veiksnių. Internetas čia perduodamas per mobiliojo ryšio tinklus, kurie paprastai įrengti palei geležinkelio linijas. Senesniuose ir lėčiau važiuojančiuose traukiniuose ryšys būna geresnis, nes jų konstrukcija neužstoja signalo.
Tačiau nauji greitaeigiai vagonai veikia kaip Faradėjaus narvas, tai jie turi sandarias sienas, sustiprintas konstrukcijas ir mažus langus, todėl ryšio signalas vos prasiskverbia. Be to, važiuojant dideliu greičiu įrenginiai nuolat jungiasi prie vis naujų stočių, o tai dar labiau trukdo palaikyti stabilų ryšį. Pavyzdžiui, važiuojant 200 kilometrų per valandą greičiu prie naujo siųstuvo tenka persijungti kas mažiau nei minutę.
Wi-Fi sprendimai ir jų ribotumai
Naujų traukinių viduje patikimam ryšiui užtikrinti būtinas belaidis internetas. Išorinės antenos surenka mobiliojo ryšio signalą ir perduoda jį keleiviams per vidinius maršrutizatorius. Tačiau jei išorėje nėra stipraus tinklo, Wi-Fi neturi ko perduoti. Papildomai ryšį silpnina medžiai palei bėgius, o Europoje yra ir tūkstančiai tunelių, visiškai blokuojančių signalą. Greičiausios 5G bangos taip pat sunkiai prasiskverbia pro kliūtis, todėl net moderniausia įranga be gero tinklo palei trasą negali užtikrinti kokybės.
Čekijos geležinkeliai tapo pirmaisiais Europoje, išbandžiusiais „Starlink“ palydovinį internetą. Tai ambicingas žingsnis, nes ryšio trūkumų priežastys labai įvairios, tai nuo didelio greičio iki vagono konstrukcijos. Palydovinis ryšys teikia signalą iš žemos orbitos palydovų, todėl teoriškai gali būti spartesnis ir stabilesnis.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra galutinis sprendimas, kartu reikia modernizuoti esamus maršrutizatorius, montuoti stiprintuvus ir gerinti langų pralaidumą signalui. Čekai planuoja lazeriu apdoroti šimtus langų, kad pagerintų ryšio skvarbą, o šiuo metu jų tolimųjų reisų traukiniuose Wi-Fi paslauga prieinama net devyniasdešimčiai procentų keleivių.
Europos situacija ir skirtingi sprendimai
Kai kurios šalys pasiekė geresnių rezultatų, pavyzdžiui, Šveicarija vienintelė viršija vidutinę 25 megabitų per sekundę spartą, laikomą minimaliu patogaus naudojimosi internetu lygiu. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Austrija ar Nyderlandai rezultatai keliasdešimt kartų prastesni. Prancūzijos geležinkeliai SNCF netgi rekomenduoja keleiviams nežiūrėti filmų internetu, nes negali užtikrinti pakankamos spartumo. Belgijos operatorius SNCB atsisakė Wi-Fi diegimo dėl didelių išlaidų ir vietoje to pradėjo naudoti specialų langų padengimą, kad mobiliojo ryšio signalai geriau prasiskverbtų į vagonus.
Lenkijoje Wi-Fi veikia daugelyje traukinių, įskaitant greituosius „Pendolino“. Tačiau įranga paremta senesniu Wi-Fi 4 standartu, kurio sparta ir ryšio stabilumas nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Esant didesniam keleivių skaičiui, ryšys perkraunamas, o vidutinė sparta tesiekia apie penkis megabitus per sekundę. Vis dėlto pagal paslaugos prieinamumą Lenkija yra tarp lyderių, nes internetas pasiekiamas ne tik greituosiuose, bet ir daugelyje kitų tolimųjų reisų traukinių.
Ateities iššūkiai ir perspektyvos
Ryšio problemos geležinkeliuose daugelyje šalių sprendžiamos labai lėtai. Lenkijoje mobiliojo ryšio tinklo palei bėgius statybos prasidėjo dar 2010 metais ir vis dar nebaigtos, o naujos kartos LTE ir 5G infrastruktūra reikalauja didelių investicijų. Europos Sąjungos operatoriai įpareigoti iki 2030 metų padengti didžiąją dalį geležinkelių 5G ryšiu, kurio sparta siektų bent 95 megabitus per sekundę.
Tai galėtų pagerinti situaciją, bet aukšto greičio traukiniams reikės dar modernesnių sprendimų, kaip Japonijoje, kur specialios 5G technologijos užtikrina stabilų ryšį net važiuojant 360 kilometrų per valandą.
Nors keleiviai dažnai skundžiasi prastu internetu traukiniuose, palyginus su kitomis Europos šalimis, kai kuriose valstybėse situacija yra net prastesnė nei Lenkijoje ar Čekijoje. Tačiau be nuoseklių investicijų į ryšio infrastruktūrą problemos iš esmės neišsispręs, o palydoviniai sprendimai, tokie kaip „Starlink“, gali būti tik dalis platesnio sprendimų rinkinio, reikalingo patikimam ryšiui geležinkeliuose užtikrinti.
