Įsivaizduokite situaciją: gatvėje pamatote sukniubusį žmogų, tačiau iškviesti pagalbos negalite, nes išmanusis rodo – „Nėra tinklo“. Kritikos strėles dėl staiga nustojusio veikti mobiliojo ryšio norėtųsi paleisti į operatorių, bet realybė yra kur kas sudėtingesnė. Telekomunikacijų infrastruktūros veikimas priklauso nuo daugybės faktorių, o labai dažnai – ir nuo valdžios institucijų indėlio.
Įsivaizduokite situaciją: gatvėje pamatote sukniubusį žmogų, tačiau iškviesti pagalbos negalite, nes išmanusis rodo – „Nėra tinklo“. Kritikos strėles dėl staiga nustojusio veikti mobiliojo ryšio norėtųsi paleisti į operatorių, bet realybė yra kur kas sudėtingesnė. Telekomunikacijų infrastruktūros veikimas priklauso nuo daugybės faktorių, o labai dažnai – ir nuo valdžios institucijų indėlio. Savivaldybės ar valstybinių įstaigų bendradarbiavimas su operatoriais, sprendžiant biurokratines kliūtis, kai kada gali lemti, ar kritiniais momentais išsaugosime ryšį su pasauliu, ar grįšime į technologinius viduramžius.
„Kai gamtos stichijos ar žmonių susibūrimai išbando ryšio tinklų atsparumą, tuo metu labiausiai atsiskleidžia, ar išankstinis pasiruošimas buvo pakankamas. Kritiniais momentais ryšys tampa gyvybės linija – ne tik pagalbos iškvietimo priemone, bet ir esminiu įrankiu koordinuojant gelbėjimo tarnybų darbus, perduodant perspėjimus gyventojams ir palaikant visuomenės stabilumą. Būtent todėl valstybinių institucijų ir ryšio operatorių partnerystė turi prasidėti gerokai anksčiau nei iškyla ekstremali situacija“, – teigia „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Tinklo plėtra niekada nesustoja
Pasak R. Mikalausko, mobiliojo ryšio tinklas yra tarsi gyvas organizmas, kuris nuolat keičiasi ir taikosi prie vartotojų įpročių. Kuriantis naujiems rajonams, juose statomi nauji ryšio bokštai, žmonėms vis daugiau naudojantis išmaniaisiais įrenginiais – didinamas tinklo pralaidumas, o atsinaujinant pastatams – permontuojamos ant jų įrengtos bazinės stotys. Šis nenutrūkstantis kitimas yra būtinas, siekiant užtikrinti stabilų ryšį kasdienėse situacijose, o dar svarbiau – ekstremaliomis sąlygomis, kai gali prireikti skubiai iškviesti pagalbą ar susisiekti su artimaisiais.
Tobulėjančios technologijos taip pat sudaro palankias sąlygas vystytis naujiems ryšio panaudojimo scenarijams, o tai savo ruožtu kelia dar didesnius reikalavimus infrastruktūrai. Pavyzdžiui, 5G diegimas reiškia ne tik greitesnį internetą, bet ir pasiruošimą kur kas didesniam prisijungusių įrenginių skaičiui. Elektros skaitikliai, meteorologinės stotys, įvairūs jutikliai vandens, dujų ar šilumos tinkluose – visų šių prietaisų darbui šiandien gyvybiškai svarbus stabilus ir patikimas ryšys.
„Finansiniu požiūriu pati palankiausia strategija būtų plėtoti tinklą tik tada, kai išsemiami esamos infrastruktūros pajėgumai, tačiau tai būtų tarsi sėdėjimas ant parako statinės. Geras to pavyzdys – prieš kelis metus per pasaulį nusiritusi COVID-19 pandemija. Lietuvoje paskelbus karantiną ir šaliai perėjus į nuotolinio darbo režimą, mobiliojo interneto duomenų srautai per naktį išaugo dvigubai. Jei apie tai nebūtų buvę pagalvota iš anksto, visuomeninis gyvenimas galėjo būti paralyžiuotas. Būtent todėl tinklas plėtojamas strategiškai – atsižvelgiant ne tik į dabarties, bet ir kelerių ateinančių metų iššūkius“, – prideda ekspertas.
Kita vertus, norint „patikrinti“ mobiliojo ryšio atsparumą, net ne visada būtina sulaukti stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių įvykių. Tą gerai iliustruoja Palangos situacija. Nors mieste oficialiai gyvena mažiau, nei 20 tūkst. gyventojų, vasaros sezono metu žmonių skaičius Palangos apylinkėse išauga dešimtimis kartų. Skaičiuojama, kad kurortą bent kartą per metus aplanko beveik milijonas tautiečių, kas natūraliai atsispindi ir milžiniškose tinklo apkrovose.
Deja, užuot stačius naujus mobiliojo ryšio bokštus, operatoriams dar ir tenka išjungti senas bazines stotis dėl naujų statybų ar jas laikančių pastatų renovacijų. Natūralu, jog dėl to smarkiai kenčia vartotojų patirtis.
Ryšio kokybei koją kiša biurokratija
Kad ryšys būtų patikimas, bazinės stoties aukštis turi viršyti ją supančius objektus. Todėl norint užtikrinti spartų internetą ir aiškius skambučius miestų centruose ir svarbiausiose viešosiose erdvėse, tokiose kaip paplūdimiai, aikštės ar parkai, operatoriams nebelieka kitos išeities, kaip naudotis valstybine žeme ar pastatais.
Tačiau ne visada institucijos geranoriškai sutinka suteikti tokias galimybes. Nors techniškai naują bazinę stotį galima sumontuoti per kelias savaites, leidimų gavimo procesas kartais užtrunka kelerius metus. Šis biurokratinis vilkinimas ne tik komplikuoja infrastruktūros plėtrą, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui.
„Pradėję derinti naujo mobiliojo ryšio bokšto įrengimą su valdininkais, kartais pasigendame suvokimo, jog statome didžiajai visuomenės daliai svarbų objektą. Susidaro paradoksali situacija – gyventojai skundžiasi prasta ryšio kokybe, o valdžios atstovai, galintys palengvinti infrastruktūros plėtrą, delsia priimti sprendimus. Būtent dėl to kiek įmanydami stengiamės savivaldybes įtraukti į tinklo planavimo procesą, nes tik nuo jų atstovų bendradarbiavimo priklauso, kaip greitai galėsime „užgesinti ryšio gaisrus“ tankiai apgyvendintose vietovėse ir pasiruošti nemaloniems netikėtumams“, – pastebi „Telia“ radijo tinklo vadovas R. Mikalauskas.
Ne mažesnę problemą kelia ir vietinių bendruomenių pasipriešinimas. Dažnai vietiniai gyventojai būna priešiškai nusiteikę prieš naujų bokštų statybą, daugiausia dėl vizualinės taršos baimės ar klaidingų įsitikinimų apie neva kenksmingą elektromagnetinių bangų poveikį. Nors visos bazinės stotys turi leidimus iš Visuomenės sveikatos centro, užtikrinančius, kad spinduliuotė neviršija griežtai nustatytų normų, visuomenės nuogąstavimai išlieka rimta kliūtimi.
Bendradarbiavimas veda į visiems priimtinus sprendimus
Dalį mobiliojo ryšio infrastruktūros plėtros kliūčių neseniai supaprastino naujasis statybos įstatymas. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) išaiškinimą, remontuojant neypatingąjį ar ypatingąjį statinį, net ir atliekant esminį statinio išvaizdos keitimą, statybą leidžiantis dokumentas yra nebereikalingas. Šis pokytis eliminuoja biurokratines kliūtis, su kuriomis anksčiau susidurdavo operatoriai, kai reikėdavo atnaujinti ar įrengti antenines sistemas esamuose statiniuose. Dabar darbai gali būti atliekami per kelias savaites, o ne mėnesius, kas ypač svarbu reaguojant į staiga išaugusias tinklo apkrovas.
Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtintas servituto mechanizmas taip pat ženkliai prisideda prie tinklo plėtros galimybių. Šis teisinis instrumentas suteikia operatoriams galimybę naudotis valstybinėmis ir savivaldybių valdomų bendrovių teritorijomis bazinių stočių statybai. Pagal įstatymo 46 straipsnį, gavus elektroninių ryšių tinklo teikėjo prašymą, valstybės ar savivaldybės valdomo statinio patikėtiniai privalo sudaryti sandorį dėl servituto, leidžiančio įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą. Tai leidžia strategiškai išdėstyti tinklo elementus, užtikrinant optimalią aprėptį net ir nepaprastomis sąlygomis.
„Plėtodami mobiliojo ryšio tinklą, siekiame kaip įmanoma geriau suderinti visų suinteresuotų grupių interesus, o ne vien formaliai vadovautis įstatymais. Tai puikiai patvirtina sėkmingi, vizualinę taršą mažinantys sprendimai, kuriuos pavyko įgyvendinti bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis. Ant tokių objektų, kaip buvęs „Kempinski“ viešbutis (dabartinis „Curio Collection by Hilton“) ar pastatas Daukšos g., Kauno senamiestyje, buvo sumontuotos su dangaus žydryne susiliejančios bazinės stotys, o Trinapolio bažnyčioje jos integruotos į bokšto langą, todėl žvelgiant iš toli yra praktiškai nepastebimos. Savivaldybėms taip pat aktyviai siūlome mažą vizualinę taršą turinčius sprendimus, kuriuos galima apauginti augmenija ir taip pagerinti jų įsiliejimą į aplinką“, – lankstų požiūrį atskleidžia R. Mikalauskas.
