Po to, kai Prancūzijoje buvo sulaikytas „Telegram“ vadovas Pavelas Durovas, dėmesio centre atsidūrė ir pati programėlė. Nepaisant to, kad susirašinėjimo platforma ne kartą dėl saugumo pažeidimų buvo atsidūrusi įvairių institucijų akiratyje, praėjusių metų „Kantar“ duomenimis, Lietuvoje net 11 proc. vartotojų šia programėle naudojasi kasdien.
Po to, kai Prancūzijoje buvo sulaikytas „Telegram“ vadovas Pavelas Durovas, dėmesio centre atsidūrė ir pati programėlė. Nepaisant to, kad susirašinėjimo platforma ne kartą dėl saugumo pažeidimų buvo atsidūrusi įvairių institucijų akiratyje, praėjusių metų „Kantar“ duomenimis, Lietuvoje net 11 proc. vartotojų šia programėle naudojasi kasdien. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, atkreipia dėmesį į „Telegram“ platformoje esančias grėsmes.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Populiaru, nes nevaldoma?
Pirmoji „Telegram“ versija pasirodė dar 2013 m. ir per daugiau nei vienuolika veikimo metų platforma vartotojų bazę išplėtė beveiki iki milijardo. Nors vienas pagrindinių reklaminių šūkių, skatinančių įsidiegti programėlę buvo „Tai geresnė „WhatsApp“ versija“, ekspertai kviečia nepamesti budrumo.
Suvaldyti turiniui internetinėje erdvėje buvo priimtas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), pagal kurį skaitmeninės bendrovės visoje Europos Sąjungoje tampa atsakingos už jų platformose publikuojamą turinį. Bendrovėms, turinčioms daugiau kaip 45 mln. aktyvių vartotojų, už akto nesilaikymą gresia sankcijos bei didelės baudos. Tačiau „Telegram“ platforma kol kas to išvengia, nes Europos Komisijai pateikė duomenis, jog 27 Europos Sąjungos šalyse turi 41 mln. vartotojų.
„Viena iš „Telegram“ staigaus išpopuliarėjimo priežasčių – aiškios turinio reguliacijos nebuvimas. Todėl tikrai girdime ne vieną istoriją apie ten klestinčias įvairiausio pobūdžio nusikalstamas veikas. Platformos vartotojams reikėtų susirūpinti asmeninių duomenų saugumu“, – sako „Tele2“ produkto vadovas D. Drakickas.
Grėsmė privatiems duomenims
Įsidiegus programėlę, „Telegram“ automatiškai turi prieigą prie vartotojų turimų duomenų. Kai kažkas iš platformos naudotojų turimų kontaktų adresų knygelėje prisijungia prie šio tinklo, į telefonus iškart ateina žinia, jog tas žmogus prisijungė prie „Telegram“.
Kadangi „Telegram“ saugumo reikalavimai kelia abejonių, tai yra puiki erdvė plisti internetiniams sukčiams. Ketvirtajame populiariausiame susirašinėjimo tinkle pasaulyje klesti pačios įvairiausios kibernetinės atakos. Šioje platformoje ypač populiarios pokalbių grupės, kuriose sukčiai gali dalytis failais su įvairaus pobūdžio žalingomis medžiagomis jūsų kompiuteriui: gausu „fišingo“ atvejų bei pačių įvairiausių kenkėjiškų programų.
Pastebima, kad kibernetiniai nusikaltėliai jungdamiesi į ištisus tinklus bando pasiekti asmeninius platformos naudotojų duomenis. „Telegram“ palaiko „chatbots“ funkciją, kurią sukčiai gali pasitelkti automatizuodami savo schemas, dar labiau išplėsdami auditorijos ratą.
Kaip apsisaugoti?
Kibernetinio saugumo ekspertai sutinka, kad esminis būdas apsisaugoti nuo programėlės – jos neįsidiegti. Tačiau jei jau tai padarėte ir ja naudojatės, įrenginyje privaloma turėti papildomų priemonių, apsaugančių jūsų duomenis nuo grėsmių. Apsaugoti savo duomenis nuo piktavalių gali padėti ne tik operatoriaus interneto apsauga, tačiau ir laiku atliekamas programinės įrangos atnaujinimas.
