Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras DOMREG informuoja, kad 2022 metais krito .lt domenų skaičius augimas, kuris buvo vos 0,5 proc., kai 2021 m. fiksuotas 5,7 proc., 2020 m. – net 7,1 proc. augimas. Iš viso 2022 metų pabaigoje buvo registruota daugiau kaip 226 tūkst. antro lygio .lt domenų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG informuoja, kad 2022 metais krito .lt domenų skaičius augimas, kuris buvo vos 0,5 proc., kai 2021 m. fiksuotas 5,7 proc., 2020 m. – net 7,1 proc. augimas. Iš viso 2022 metų pabaigoje buvo registruota daugiau kaip 226 tūkst. antro lygio .lt domenų, rašoma KTU siųstame pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus tikina, kad spartų .lt domenų skaičiaus augimą 2020 m. lėmė kilusi koronaviruso pandemija, tačiau praėjusiais metais po prasidėjusio karo Ukrainoje staiga buvo sumažėjęs registruotų .lt domenų skaičius.
„2020 m. ir 2021 m. padidėjęs naujų domenų registracijų kiekis buvo sąlygotas COVID-19 pandemijos ir dėl to visi verslai kėlėsi į internetą, nes suprato, kad jie kitaip negalės pasiekti savo klientų. Tai buvo masinis kraustymasis į internetą.
Praėjusiais metais geopolitinės priežastys lėmė domenų rinkos susitraukimą. Prasidėjęs karas Ukrainoje aiškiai sąlygojo, kad įmonės turėjo nutraukti verslus, kurie buvo orientuoti į Rytus. Turėjome kontaktų su kai kuriais klientais, kurie taip ir pasakė, kad veiklą skirtą Rusijos rinkai nutraukė dėl karo, todėl ir domeno, interneto adreso jau nereikės“, – pasakoja T. Mackus.
Pasak pašnekovo, antroje praėjusių metų pusėje situacija stabilizavosi. Per 2022 m. iš viso buvo įkurta 37 tūkst. naujų antro lygio .lt domenų, tačiau net 35 tūkst. buvo nepratęsti.
„Vėl stebime .lt domeno augimą. Jis nėra ženklus, bet registruotų .lt domenų skaičius nuosekliai auga. Manau, kad geopolitiniai pokyčiai kartais įneša naujų tendencijų. Pavyzdžiui, 2022 metais pakankamai ženkliai augo pirmą kartą įkurtų, naujai sugalvotų .lt domeno vardų skaičius. Jeigu anksčiau buvo dažniau pakartotinai registruojami jau anksčiau naudoti ir vėliau atsilaisvinę domenų vardai, pernai buvo įkurtas rekordinis skaičius tokių domenų, kurie dar anksčiau nėra buvę registruoti. Tai rodo, kad žmonės siekė originalumo, pasikeitusios ekonominės sąlygos juos privertė susimąstyti, kokį visiškai naują verslą jie galėtų pradėti, kokias naujas veiklos sritis galėtų išbandyti.
Manau, kad augimas neturėtų sulėtėti, nes net esant kritinėms situacijoms, žmonėms praradus darbą, jie visą laiką gali bandyti kurti savo smulkų verslą, pradėti naują savo gyvenimo etapą. Pradedant verslą ar kažkokią veiklą šiais laikais būtų sunku išsiversti neturint savo identiteto internete, be savo veiklos ar produkto identifikatoriaus. Manau, kad domenai bus visada naudojami ir registruojami, nes jie padeda susikurti skaitmeninę nepriklausomybę nuo konkrečių elektroninių paslaugų teikėjų. Jei netenkina esamo interneto svetainės talpintojo paslaugų kokybė ar kaina – tiesiog nukreipi domeną į kito pasirinkto tiekėjo serverius“, – teigia T. Mackus.
Nors didesnę dalį .lt domenų naudoja juridiniai asmenys, tačiau daugiau kaip 97 tūkst. domenų yra registravę fiziniai asmenys. Paklaustas, kokiems tikslams fiziniai asmenys renkasi Lietuvos nacionalinį domeną, pašnekovas tikina, kad daug žmonių nori turėti elektroninį paštą su savo unikaliu adresu. Be to, daug verslui skirtų domenų registruojami fizinių asmenų vardu.
„Dalis fizinių asmenų domenus naudoja savo asmeniniams tikslams, pavyzdžiui, el. pašto turėjimui su savo domenu. Tada būni nepriklausomas nuo el. pašto dėžučių paslaugos teikėjo ir gali laisvai rinktis, ar keisti paslaugos teikėją. El. pašto adresas dėl to nesikeičia, ne taip, kaip naudojant, pavyzdžiui, „Gmail“ el. pašto adresą, prie kurio esi „pririštas“ ir jo nepasikeisi, būsi priklausomas nuo „Google“.
Net kai kurių juridinių asmenų ar įmonių domenai yra įkurti fizinių asmenų vardu. Tai pakankamai natūralu dėl to, kad dažnai prieš steigiant įmonę, jos steigėjai, siekdami apsaugoti žymenį internete arba verslo identifikatorių, registruoja domeną. Kadangi įmonės įkūrimo procesas dar būna nepasibaigęs, jie negali domeną registruoti juridinio asmens vardu, todėl registruoja savo asmens vardu kaip įmonės savininkai ar akcininkai.
Verslo pradžioje domeno įkūrimui tokia praktika normali, kai dar nėra įkurto juridinio asmens, bet nori iš anksto įkurti domeną, kad niekas kitas jo neužimtų. Bet atėjus domeno pratęsimo laikui po metų, kai juridinis asmuo įkurtas, būtų teisinga domeną perleisti juridiniam asmeniui.
Akcininkai ar direktoriai keičiasi, ir jeigu tas žmogus, kuris įkūrė domeną jau nebelieka susijęs su įmone, kyla nemaža grėsmė, kad įmonė nebegalės naudotis savo domenu dėl to, kad jis yra ne jos vardu registruotas, o dėl ginčų ar formalaus domeno turėtojo veiksmų gali sutrikti to domeno veikimas“, – aiškina T. Mackus.
