Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.
Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė pranešime spaudai sako, kad, nors pastaraisiais metais taksofonais jau beveik niekas nebesinaudoja, būta laikų, kai tai buvo pagrindinė viešojo ryšio priemonė, o taksofonų tinklo plėtrą visame pasaulyje sustabdė prieš keletą dešimtmečių įsibėgėjusi mobiliojo ryšio technologija.
Nuo 2 iki 15 kapeikų už skambutį
Sovietų okupacijos periodu po Antrojo pasaulinio karo gimę ir augę žmonės puikiai prisimena, kad norėdami paskambinti jie turėjo eiti ar važiuoti iki artimiausio taksofono aparato. Daugiausiai jų būdavo centriniuose paštuose, įstaigose, ligoninėse, stotyse ar gatvėse, kur praeidavo daugiausiai žmonių. O didžiausios grūstys vasarą Palangoje būdavo ne Basanavičiaus gatvėje, o eilėse prie taksofonų.
„Prieš keturiasdešimt metų kartu su fiksuotos telefonijos plėtra, buvo intensyviai kuriamas ir taksofonų tinklas. Septyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje daug kur jau buvo galima naudotis tam metui išties moderniais monetiniais telefono aparatais. Pokalbiai mieste kainuodavo dvi kapeikas, o tarpmiestiniai skambučiai – 15“, – teigia V. Gobienė.
Tiesa, žmonės atrasdavo būdų taksofonus pergudrauti ir ryšio paslaugomis pasinaudoti nemokamai ar kitaip pasipelnyti.
„Tam buvo imamasi įvairiausių priemonių – monetų imitacijų, telefono aparato papurtymo ar pastuksenimo ir kt. Būdavo ir taip, kad su dviem monetomis pakalbėti su artimaisiais sugebėdavo kone visas studentų bendrabutis“, – pasakoja V. Gobienė.
Monetas keitė žetonai ir kortelės
„Telia“ ekspertės V. Gobienės teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vietoje monetų buvo naudojami spaudos kioskuose įsigyti žetonai, o pirmieji korteliniai taksofonai pasirodė 1993 m.
„Žmonės greitai pajuto magnetinių kortelių patogumą – jas naudojant nereikėjo kas minutę mesti žetono, o pačioje kortelėje atsispindėjo, kiek minučių žmogus praleido kalbėdamas. Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ar 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais“, – apie magnetinių kortelių įvairovę pasakoja V. Gobienė.
Pirmosios magnetinės kortelės išleidimas sutapo su Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitu į Lietuvą, todėl pirmoji kortelė buvo skirta būtent šiam vizitui paminėti. Iš viso „Lietuvos telekomas“ išleido net 45 skirtingų vaizdelių magnetinių taksofono kortelių tiražus.
Pasak ekspertės, netrūko mėginančių pergudrauti ir kortelinius taksofonus – ryšio technologijose šiek tiek labiau besigaudantys netruko pastebėti, kad daugelio taksofonų variniai laidai buvo ne iki galo uždengti. Žinant, kada skambučio metu galima laidus užtrumpinti moneta ar kitu metaliniu daiktu, kalbėti buvo galima neeikvojant kortelės televienetų. Kai šią gudrybę televizijos reportažo metu atskleidė vienas žurnalistikos studentas, taksofonų laidai nuo tokių veiksmų buvo apsaugoti.
Taksofonų aukso amžius
1997 m. buvo pradėti eksploatuoti pažangesnės technologijos ir saugesni „Pulsar“ taksofonai su integroscheminėmis taksofono kortelėmis, apie kuriuos šiandien pirmiausiai ir pagalvojame išgirdę žodį taksofonas.
„Lustines korteles palaikantys taksofonai simboliškai pradėjo daugiau nei du dešimtmečius trukusią mums puikiai pažįstamų taksofonų erą. 50, 100 ir 200 televienetų kortelės turėjo apsaugos modulius, kurie saugojo jas nuo padirbinėjimo, į jas taip pat buvo galima įrašyti daug informacijos, net atsiskaityti už įvairias paslaugas“, – teigia V. Gobienė.
2000 metais taksofonų skaičius Lietuvoje pasiekė per 7,5 tūkst., tačiau su intensyvia mobiliojo ryšio technologijų plėtra jų skaičius pradėjo mažėti. 2013 m. buvo užsakyta paskutinės 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje jau tesiekė 1 tūkstantį.
Skaičiuoja paskutines dienas
Lietuvoje šiuo metu veikia tik 20 taksofono aparatų, tačiau net ir jais beveik nesinaudojama. „Telia“ duomenimis, pernai iš taksofono aparatų iš viso buvo atlikta vos 2 tūkst. skambučių, o vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių. Dėl to šie aparatai jau per artimiausią mėnesį išeis užtarnauto poilsio.
„Šiandien jau atrodo sunkiai suvokiama, kad norint paskambinti reikėtų eiti į konkrečią vietą, naudoti kortelę su ryšio kreditais ir skubėti užbaigti pokalbį iki jiems pasibaigiant. Technologinis progresas taksofonus pavertė dar vienu labiau muziejui, nei šių dienų komunikacijos poreikiams tinkamu aparatu“, – sako V. Gobienė.
Iki pernai metų pabaigos taksofonų tinklas buvo laikomas universaliąja paslauga, todėl „Telia“ privalėjo užtikrinti jos tiekimą. Tačiau pernai įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, šis taksofonų statusas buvo panaikintas ir taip sudarytos sąlygos jų išmontavimui.
