Telefonas turi ausis? Kodėl prakalbus apie prekę netrukus išvystame jos reklamą

„Kalbėjomės apie akinius nuo saulės, o po pusvalandžio naršant telefone pasirodė pirmosios įvairių akinių reklamos“ – panašių istorijų apie tai, kad „telefonai mūsų klausosi“ turbūt kiekvienas esame girdėję ne kartą. 15min pasidomėjo, kas gi slypi už taip tiksliai atitaikytų reklamų ir ar viską girdintys telefonai iš tiesų yra tik dar vienas išplitęs mitas.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Atsakymas nėra paprastas

Praktiškai visos didžiosios technologijų bendrovės – „Google“, „Facebook“, „Amazon“, „Apple“ ir „Microsoft“ – praeityje yra sulaukusios kritikos paaiškėjus, kad išmaniaisiais asistentais (tokiais kaip Siri ar Alexa) padarytų naudotojų įrašų buvo klausomasi, teigė „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.

Tiesa, dažnai buvo tvirtinama, kad tai tik pavieniai atvejai.

„Vis tik vienareikšmiškai atsakyti, kaip taip nutinka, jog po gyvo pokalbio netrukus imi matyti panašią reklamą, nėra paprasta. Išskyrus atskirus atvejus, ryškių įrodymų, kad, pavyzdžiui, „Facebook“ turi prieigą prie jūsų „Android“ telefono ir jus „seka“, šiuo metu nėra“, – komentavo komunikacijos ekspertas.

Nereikėtų pamiršti ir psichologinės pusės. Vienas paprasčiausių būdų, kaip paaiškinti, kodėl svajojant apie atostogas iššoka kelionės į Romą reklama – patvirtinimo šališkumo (angl. confirmation bias) efektas. Tai polinkis ieškoti, interpretuoti, teikti pirmenybę ir prisiminti informaciją tokiu būdu, kuris patvirtina arba palaiko turimus įsitikinimus.

Iš tiesų su confirming bias susiduriate daug dažniau, nei galėtumėte įsivaizduoti. Puikus pavyzdys – Mėnulio pilnaties fazė, kurios metu kolegų keistenybes, blogą nuotaiką ar pykčius su draugais „nurašome“ pilnačiai, nors ir nėra įrodyta, kad šis dangaus reiškinys turėtų tiesioginės įtakos žmonių elgesiui.

Tai, kad telefonas iš tikrųjų jūsų nesiklauso, patvirtina ir „Tele2" IT saugumo vadovas Mantas Užupis. Tačiau, anot jo, klausytis gali kai kurios programėlės, o leidimus joms dažniausiai suteikiame patys.

„Kai kuriais atvejais toks leidimas yra reikalingas, kad galėtumėte naudotis programos privalumais“, – pasakojo ekspertas. Pavyzdžiui, jau minėti balsu valdomi virtualūs asistentai nuolat „klausosi“ aplinkos, kad galėtų laiku užfiksuoti ir sureaguoti į balsu ištartą komandą.

Visgi itin personalizuotas reklamas mums parenka algoritmas, o ne „telefono ausys“. Savo išmaniajam įrenginiui ir taip esate pateikę daugybę informacijos – amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, pomėgius.

„Mus kasdien atakuoja šimtai reklaminių skydelių, kurių nė nepastebime. Tačiau natūralu, kad pamatę reklamą, susijusią su ką tik prie kavos puodelio aptarta kelionės kryptimi, į tokią labiau atkreipiame dėmesį“, – komentavo M.Užupis.

Auksinės saugumo taisyklės

Bet kokiu atveju, naudojantis savo išmaniuoju įrenginiu ar naršant internete nereikėtų užmiršti pagrindinių saugumo taisyklių: programėles siųskitės tik iš patikimų ir oficialių aplikacijų parduotuvių, o prieš atsisiunčiant, pravartu pasidomėti programėlės gamintojais, pažiūrėti atsiliepimus, iš anksto sužinoti, kokių prieigų prašo aplikacija, ir kam tai reikalinga, pasakojo M.Užupis.

„Jei nuotraukų redagavimo aplikacija prašo leidimo naudoti jūsų telefono mikrofoną – tikrai verta savęs paklausti, ne tik ar tokį leidimą suteikti, bet ar apskritai tokia aplikacija norite naudotis.“

Kita kibernetinio saugumo taisyklė – nuolat peržiūrėti, kokius leidimus esate suteikę telefone jau esančioms aplikacijoms, o visas nebūtinas – išjungti.

J. Špakauskas taip pat primena, kad visuomet galima apriboti jums teikiamą „personalizuotą“ reklamą (slapukus).

„Būtent po šita vilione paprastai slepiasi siekis maksimaliai jus sekti ir net šnipinėti. Atsisakyti personalizuotos reklamos galite praktiškai bet kurioje internetinėje paslaugoje nuo bet kurio populiaraus socialinio tinklo iki „YouTube“, – 15min komentavo ekspertas.

Tai padaryti galite programėlių privatumo nustatymuose bei savo interneto naršyklėje panaikinę susikaupusius slapukus.