Naujoje ataskaitoje teigiama, kad nedidelė, bet aktyvi išmaniųjų telefonų įsilaužėlių grupė gali mesti iššūkį labiausiai skaitmenines technologijas ribojančiam režimui pasaulyje.
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad nedidelė, bet aktyvi išmaniųjų telefonų įsilaužėlių grupė gali mesti iššūkį labiausiai skaitmenines technologijas ribojančiam režimui pasaulyje, skelbia Wired.com.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Telefonų įsilaužėlių veikla leidžia įrenginio savininkui įdiegti programėles ir programinės įrangos patobulinimus, kurie pažeidžia „Apple“ arba „Google“ operacinių sistemų apribojimus. Kita vertus, vis daugiau Šiaurės Korėjos gyventojų, naudodami tą pačią įsilaužimo formą, gali išsivaduoti iš daug platesnės kontrolės sistemos, kuri siekia apimti visus jų gyvenimo ir mąstymo aspektus.
Šiaurės Korėjos žmogaus teisių organizacija „Lumen“ ir „Stimsono centro“ analitinio centro „38 North“ projekto, skirto Šiaurės Korėjai, tyrėjas Martynas Williamsas kartu paskelbė ataskaitą apie išmaniųjų telefonų ir telekomunikacijų būklę Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje – šalyje, kuri griežčiau nei bet kuri kita pasaulyje riboja savo piliečių prieigą prie informacijos ir interneto.
Ataskaitoje išsamiai aprašoma, kad Šiaurės Korėjos visuomenėje paplitę milijonai vyriausybės patvirtintų išmaniųjų telefonų su „Android“ operacine sistema, tačiau su skaitmeniniais apribojimais, neleidžiančiais jų naudotojams atsisiųsti jokių programėlių ar net dokumentų, kurių oficialiai nesankcionavo valstybė.
Tačiau ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie įsilaužėlių į telefonus grupę: Šiaurės Korėjos įsilaužėlius, galinčius įsilaužti į išmaniuosius telefonus, kad slapta atgautų jų kontrolę ir atrakintų uždraustos užsienio žiniasklaidos turinio pasaulį.
„Kalbant apie laisvos informacijos ateitį Šiaurės Korėjoje, tai rodo, kad žmonės vis dar nori bandyti suduoti smūgį vyriausybės kontrolei“, – sako Williamsas.
Sužinoti bet kokią skaitmeninę ar kitokią informaciją apie Šiaurės Korėjoje vykdomą veiklą yra nepaprastai sunku, nes informacijos kontrolė ten yra beveik nepriekaištinga.
„Lumen“ išvados apie įsilaužimus į telefonus Šiaurės Korėjoje grindžiamos pokalbiais tik su dviem pabėgėliais iš šios šalies. Tačiau Williamsas sako, kad abu pabėgėliai nepriklausomai aprašė įsilaužimą į savo ir kitų Šiaurės Korėjos gyventojų telefonus ir patvirtino vienas kito pasakojimus. Kiti į Šiaurės Korėją orientuoti tyrėjai, kurie apklausė pabėgėlius, sako girdėję panašių istorijų.
Abu „Lumen“ ir „Williams“ apklausti asmenys sakė, kad įsilaužė į savo telefonus – vyriausybės patvirtintus, Kinijoje pagamintus vidutinės klasės „Android“ telefonus, žinomus kaip „Pyongyang 2423“ ir „2413“, – visų pirma tam, kad galėtų prieiti prie užsienio žiniasklaidos ir diegti vyriausybės nepatvirtintas programėles.
Jų įsilaužimo tikslas buvo apeiti šiuose telefonuose įdiegtą vyriausybės sukurtą „Android“ versiją, kurioje jau daugelį metų veikia sertifikatų sistema, reikalaujanti, kad bet koks į įrenginį atsisiunčiamas dokumentas būtų „pasirašytas“ vyriausybės institucijų kriptografiniu parašu, antraip jis iš karto automatiškai ištrinamas.
Abu apklaustieji teigė, kad jiems pavyko iš telefonų pašalinti šią sertifikatų autentiškumo patvirtinimo sistemą, todėl jie galėjo įdiegti draudžiamas programėles, pavyzdžiui, žaidimus, taip pat užsienio žiniasklaidą, pavyzdžiui, Pietų Korėjos filmus, televizijos laidas ir elektronines knygas, kurias Šiaurės Korėjos gyventojai dešimtmečius stengėsi gauti, nepaisydami drakoniškų vyriausybės draudimų.
Pasak abiejų perbėgėlių, Pchenjano vyriausybės sukurta telefonų operacinė sistema atsitiktiniais intervalais daro įrenginio ekrano nuotraukas – tai yra stebėjimo funkcija, kuria siekiama sukurti jausmą, kad naudotojas yra nuolat stebimas. Šių ekrano nuotraukų vaizdai saugomi neprieinamoje telefono atminties dalyje, kur jų negalima peržiūrėti ar ištrinti. Jų teigimu, telefonų „nulaužimas“ taip pat leido pasiekti ir ištrinti tas stebėjimo ekrano nuotraukas.
Tiksliai nežinoma, kokius techninius metodus abu įsilaužėliai naudojo, kad apeitų savo prietaisų apribojimus. Tačiau abu aprašė, kaip USB kabeliu prijungė telefonus prie „Windows“ kompiuterio ir įdiegė „nulaužimo“ įrankį. Vienas iš jų paminėjo, kad telefono programinėje įrangoje buvo spraga, leidžianti įdiegti programas į paslėptą katalogą.
Įsilaužėlis sako, kad jis pasinaudojo šia keistenybe ir įdiegė programą, kurią parsisiuntė dirbdamas užsienyje - Kinijoje, o paskui slapta atgabeno į Šiaurės Korėją. Kitas įsilaužėlis neatskleidė savo įrankio šaltinio, bet sakė, kad buvo Pchenjano elitinio Kim Il Sungo universiteto kompiuterių mokslo grupės studentas.
„Lumen“ aprašyti įsilaužėliai iš esmės atstovauja dviem Šiaurės Korėjoje besiformuojančioms į telefonus įsilaužiančioms žmonių grupėms, sako Atviro technologijų fondo programų viceprezidentas ir ilgametis Šiaurės Korėjos žiniasklaidos ir technologijų tyrėjas Nat Kretchun.
Nepaisant santykinai nedidelio įsilaužėlių veiklos masto, Sokeel Park iš „Liberty in North Korea“ teigia, kad net ir nedidelė telefonų įsilaužėlių bendruomenė yra ženklas, jog šiaurės korėjiečiai turi valios kovoti su valdžios kontrole.
