Kokį šiurpų pasakojimą norėtumėte išgirsti per Heloviną, kuris lietuviškai skamba dar geriau – Šmėklinės? Atsipeikėjate tamsioje dėžėje ir netrukus suprantate, kad tai – karstas. Jūsų laimei kišenėje turite mobilųjį telefoną. Tik ar juo paskambinsite dviem metrais aukščiau esančiam gyvųjų pasauliui?
Kokį šiurpų pasakojimą norėtumėte išgirsti per Heloviną, kuris lietuviškai skamba dar geriau – Šmėklinės? Atsipeikėjate tamsioje dėžėje ir netrukus suprantate, kad tai – karstas. Jūsų laimei kišenėje turite mobilųjį telefoną. Tik ar juo paskambinsite dviem metrais aukščiau esančiam gyvųjų pasauliui?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Būti palaidotam gyvam neabejotinai užimtų aukštą vietą baisiausių mirties būdų sąraše. Ir istorijoje tai nutikdavo tikrai gerokai dažniau nei dabar, nes anksčiau buvo daug sunkiau nustatyti, ar kažkas iš tikrųjų mirė, ar tiesiog buvo ištiktas komos, išsekimo ar paralyžiaus. Ir nors dabar turėtume jaustis dėkingi medicinos pažangai, teorinė galimybė būti palaidotam gyvam iš tiesų yra. Kaip ir tokios galimybės baimė, kuri netgi turi medicininį vardą – tafefobija, rašoma „Telia“ siųstame pranešime žiniasklaidai.
Jei karste atsipeikėtume gyvi, pakrautas mobilusis telefonas kišenėje tikrai galėtų būti vienintelė galimybė iš ten sugrįžti. Tik kokiame gylyje po žeme nustoja veikti mobilusis ryšys ir kodėl?
Velnias ir ryšys slypi detalėse
„Po žeme mobilusis ryšys galėtų veikti iki dviejų metrų su sąlyga, kad netoli tos vietos bus mobiliojo ryšio bazinė stotis. Tad jeigu kažkas per Helovyną nuspręstų papokštauti ir užkastų savo draugą su telefonu karste, skambutis, tikėtinai, įvyktų. Tiesa, mobiliojo interneto duomenų perdavimo sparta nebūtų didelė, nes pro žemę prasiskverbtų tik žemiausio diapazono bangos, o jos didelės greitaveikos neužtikrina. Bet, tikimybė, kad pavyks prisiskambinti iš po žemių, tikrai yra, jei jūsų operatoriaus antenų tinklas platus“, – sako Mindaugas Grigas, „Telia“ radijo tinklo vyresnysis inžinierius.
Žinoma, pagalbos telefonas 112 veikia nepriklausomai nuo kliento turimo operatoriaus, nes jis jungtųsi prie bet kurios ryšio bendrovės bazinės stoties. Nebent jūs būtumėte kunigaikštis ar kunigaikštienė ir jus be jūsų valios gyvą karste padėtų atokiame Vilniaus Katedros požemio kampe.
Katedroje veikia, stovėjimo aikštelėje – ne
„Neseniai esame darę eksperimentą Vilniaus Arkikatedros bazilikos požemiuose. „Telia“ bazinė stotis, kuri yra apie 100 metrų nuo Varpinės, per 1,5 – 2 metrų storio žemės bei mūro sluoksnį prasiskverbia ir ryšys daug kur yra pakankamai stabilus. Žinoma, yra vietų, kur jis trūkinėjo, ir kur jau visiškai pasimesdavo. Taigi, miesto teritorijoje, kur bazinių stočių tankis yra tikrai didelis, ryšio 2 metrų po žeme gylyje daug kur galime tikėtis“, – pasakoja M. Grigas.
Tačiau, jei, pasak eksperto, nusileistume į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri turi bent keletą aukštų po žeme, ten be ryšio stiprinimo priemonių jokio mobilaus ryšio tikėtis negalime. O priežastis – paprasta.
Bangos atsispindi nuo laidininkų
Mobilusis ryšys po žeme nesklinda dėl tos pačios priežasties, kaip ir vandenyje: žemė yra natūraliai drėgna, o vandenyje yra ištirpusių įvairių druskų bei mineralų. Todėl tokia terpė yra laidininkas ir pagal fizikos dėsnius radijo bangos ja ne sklinda, o atsispindi.
Todėl po žeme esantiems ar dirbantiems žmonėms visada daromi specialūs ryšio sprendimai, kad jie galėtų komunikuoti su antžeminiu pasauliu. Tad jei, pavyzdžiui, esate gilioje požeminėje aikštelėje ar važiuojate metro ir naudojatės telefonu, tam visada reikės kabeliais atvestų belaidžių maršrutizatorių.
Tad dar klausimas, ar atsibudę karste, nenorėtumėte rasti šviesolaidinio ryšio? Dėl šventos ramybės.
