Praėjusią savaitę JAV verslininko ir „Tesla“ vadovo Elono Musko valdoma kosminių technologijų įmonė „SpaceX“ įregistravo padalinį Lietuvoje. „Starlink Lithuania“ teiks palydovinio interneto paslaugas, bei, kaip pati skelbia, galės užtikrinti ryšį vietovėse, kur neveikia mobilusis ar šviesolaidinis ryšys. Kadangi tokių teritorijų mūsų šalyje nedaug, svarstoma, kokios galimybės „Starlink“ projekto laukia Lietuvoje?
Praėjusią savaitę JAV verslininko ir „Tesla“ vadovo Elono Musko valdoma kosminių technologijų įmonė „SpaceX“ įregistravo padalinį Lietuvoje. „Starlink Lithuania“ teiks palydovinio interneto paslaugas, bei, kaip pati skelbia, galės užtikrinti ryšį vietovėse, kur neveikia mobilusis ar šviesolaidinis ryšys. Kadangi tokių teritorijų mūsų šalyje nedaug, svarstoma, kokios galimybės „Starlink“ projekto laukia Lietuvoje?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Starlink“ išliks nišine paslauga, kurios atėjimas į rinką vargu ar sukels revoliuciją tiek dėl itin aukšto ryšių sektoriaus išsivystymo Lietuvoje, tiek dėl „Starlink“ paslaugos brangumo bei veikimo ypatybių. Visgi bendrai vertinant, vartotojas visuomet išlošia, kai turi daugiau pasirinkimo alternatyvų, todėl ir šio tarptautinio, žinomo žaidėjo atėjimas į Lietuvą yra sveikintinas žingsnis“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.
Nepalankios oro sąlygos Lietuvoje
Patys „Starlink“ deklaruoja, kad interneto greitis turėtų siekti apie 100 Mbps, o tai būtų šiek tiek lėčiau nei dabar Lietuvoje plačiai naudojamas mobilusis 4G. Visgi šiandien dar sunku vertinti, kokia realiai bus „Starlink“ ryšio kokybė Lietuvoje ir kaip bendrovė, pavyzdžiui, efektyviai šalins gedimus. Ekspertas pastebi, jog bet kokiu atveju pakeisti palydovą yra sudėtingiau nei pakeisti bazinės stoties siųstuvą ar modemą, o negendančios technikos paprasčiausiai nėra.
„Palydovinio interneto „Starlink“ naudojami dažniai yra jautrūs atmosferos pokyčiams – esant stipriam lietui ar snygiui, interneto sparta klientams turėtų smarkiai kristi, tačiau esant giedram orui – sparta turėtų būti panaši, kokia ir deklaruojama – apie 100 Mbps. Vis tik vargu ar turint minty Lietuvos klimato ypatybes, kas nors galėtų sau leisti, pavyzdžiui, tris savaites nedirbti, nes iš Rytų atėjusi ekstremalių orų banga tam darbui internetu trukdytų“, – pastebi G. Butėnas.
„Starlink“ konkurentas – 5G
Lietuva yra viena lyderių pasaulyje tiek pagal mobiliojo, tiek pagal fiksuoto interneto skvarbą bei išsivystymą. Mūsų šalies reljefas – gana plokščias, santykinai tolygiai apgyvendintos teritorijos, o tai leidžia efektyviai išnaudoti judriojo (4G/5G) ir fiksuoto interneto ryšio technologijas visoje šalies teritorijoje.
„Projektui nebus lengva konkuruoti Lietuvoje ir dėl kelerių metų bėgyje pilnai startuosiančios 5G technologijos. Penktosios kartos ryšys bus tūkstantį kartų greitesnis ir patikimesnis už 4G, o „Starlink“ šiuo metu galimybėmis nusileidžia net ir pastarajam. Nauja 5G technologija leis dar labiau praplėsti daiktų interneto galimybes, tuo metu dabartinių „Starlink“ interneto savybių neužtektų veikti bepilotėms skraidyklėms ar save vairuojantiems ir tarpusavyje komunikuojantiems automobiliams“, – tvirtina G. Butėnas.
Brangesnis už tradicinį ryšį
E. Musko komanda jau turi apie 1,5 tūkst. palydovų orbitoje, kurių skaičių planuoja didinti iki 12 tūkst. per penkerius metus. Aplink Žemę besisukantys palydovai nutolę apie 500-600 km, todėl siūlo pakankamai nedidelę delsą (20 ms) ir užtikrina kokybišką ryšį esant giedro oro sąlygomis. Gamintojas deklaruoja, kad jo greitis turėtų siekti apie 100 Mbps ir tai būtų šiek tiek lėčiau nei dabar plačiai naudojamas mobilusis 4G.
„Starlink“ fizinės galimybės leis aptarnauti apie 30 tūkst. klientų Lietuvoje. Mėnesinis paslaugos mokestis sieks apie 100 eurų, o taip pat reikės įsigyti apie 600 eurų kainuosiančias išorines antenas. Akivaizdu, jog toks sprendimas aktualus tik ten, kur nėra kitų ryšio alternatyvų, nes Lietuvoje internetas tradicinėmis priemonėmis ne tik pigesnis, bet ir spartesnis. Be to, nei privatūs, nei verslo klientai nepajus papildomos naudos“, – pažymi G. Butėnas.
Turi potencialo Europoje
Šiuo metu „Starlink“ internetą naudoja tik apie 10 tūkst. klientų Šiaurinėje JAV dalyje, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jis perspektyvus teritorijose, kur brangu turėti fiksuoto ar mobiliojo ryšio infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Suomijoje, kurioje mažas gyventojų tankis, yra daug ežerų ir miškų bei kitų nepalankių gamtinių sąlygų išvedžioti šviesolaidinius kabelius.
Mūsų šalyje situacija kiek kitokia, infrastruktūra neprieinama daugiau išskirtinėse vietovėse, pavyzdžiui, Nacionaliniuose parkuose, kur statybos – ribojamos, visai draudžiamos, ar vietos, kuriose vartotojų ypač mažai, tad statyti brangią ryšių infrastruktūrą nėra komercinio poreikio.
„Palydovinis ryšys taip pat galėtų būti alternatyva šalims, pasižyminčioms kalnuotomis vietovėmis. Jose dėl skirtingo reljefo kartais prastai veikia net ir mobilusis ryšys. Greičiausiai lietuviai slidinėtojai pastebėję, kad net tam tikruose Šveicarijos slidinėjimo kurortuose ryšys gana prastas ir vos siekia 2G. Be to, šiuose regionuose ir internetas gerokai brangesnis. Galbūt šiandien „Starlink“ neturi didelio potencialo Lietuvoje, tačiau šiai įmonei netrūksta galimybių apskritai Europoje“, – pastebi ekspertas.
