Europos kosmoso agentūra siūlo Mėnulyje sukurti tikslią navigacijos sistemą, panašią į Žemėje naudojamą palydovinės navigacijos technologiją. Ji leistų kosminiams laivams tiksliau nusileisti ir geriau orientuotis skriejant aplink Mėnulį.
Europos kosmoso agentūra (ESA) siūlo Mėnulyje sukurti tikslią navigacijos sistemą, panašią į Žemėje naudojamą palydovinės navigacijos technologiją. Ji leistų kosminiams laivams tiksliau nusileisti ir geriau orientuotis skriejant aplink Mėnulį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Misijos į Mėnulį
Šį dešimtmetį bus pradėta daug Mėnulio misijų. Pagrindinė iš jų bus JAV kosmoso agentūros vadovaujamas „Apollo“ tęsinys. Projektas „Artemis“ pirmą kartą po daugiau nei 50 metų leis įguloms nusileisti Mėnulyje.
„Pradedame naują etapą – sistemingą mūsų „aštuntojo žemyno“, Mėnulio, tyrinėjimą“, – sakė ESA Žmogaus ir robotų tyrimų direktorius Davidas Parkeris. „Mėnulis yra 4,5 mlrd. metų Saulės sistemos istorijos saugykla, tačiau mes vos pradėjome atskleisti jo paslaptis. Todėl Mėnulio šviesa yra tai, ką mes laikome išties įdomiu dalyku, kaip būtiną infrastruktūrą tvariam tyrimui palaikyti.“
„Mėnesienos“ iniciatyva
Integruotos palydovinės navigacijos ir telekomunikacijų sistema Mėnulyje pavadinta „Mėnesienos“ iniciatyva.
Ją sudarys bent trijų, greičiausiai daugiau padėties nustatymo ir retransliavimo, palydovų žvaigždynas, taip pat greičiausiai bus įrengta keletas paviršiaus švyturių, kad būtų padidintas navigacijos signalų tikslumas.
„Šiuo metu siekiame, kad žemėlapis būtų 100 m tikslumo, o galbūt ir geresnio. Manome, kad pirmiausia galime pasiekti 30 m tikslumą“, – aiškino ESA navigacijos departamento direktorius Paulas Verhoefas.
Šiuo metu „Mėnesiena“ yra tik galimybių stadijoje, kuri pramonininkų kalba vadinama A/B1 etapo tyrimu.
Nuo sumažintos rizikos iki „Skype“
Valstybėms ir bendrovėms, ketinančioms šį dešimtmetį siųsti erdvėlaivius į Mėnulį, galimybė naudotis siūlomu ESA tinklu padėtų sumažinti riziką ir sąnaudas.
Be to, būtų daug lengviau nuotoliniu būdu iš Žemės valdyti tolimojoje Mėnulio pusėje esančius roverius ir teleskopus, nes sistema užtikrintų labai didelę duomenų perdavimo spartą į Žemę.
„Dabar galima įsivaizduoti visą spektrą galimybių: astronomai galėtų įrengti observatorijas tolimojoje Mėnulio pusėje, roveriai galėtų greičiau judėti Mėnulio paviršiumi, o kadangi visi jau pripratome prie virtualių susitikimų, kas žino, galbūt Mėnulyje rengsime „Skype“, – spėliojo ESA telekomunikacijų direktorė Elodie Viau.
Paslauga - iš operatorių
Tikimasi, kad ESA taikys komercinį žvaigždyno modelį, t. y. pirks paslaugą iš operatoriaus, o ne valdys sistemą ar bet kokią papildomą įrangą.
„Manau, kad taip ir bus“, – komentavo „Inmarsat“ strateginių programų viceprezidentas Nickas Shave. ESA valdys ją iš paslaugų perspektyvos ir paliks tam tikrą riziką konsorciumui. Todėl dabar labai svarbu, kad mes parengtume verslo pagrindimą ir tinkamai nustatytume pajamų modelį.“
Jei taip bus daroma, įvairūs klientai – nuo privačių subjektų iki didžiųjų kosmoso agentūrų, tokių kaip ESA ir NASA – turės įsitikinti, kad naudinga sudaryti sutartis dėl palydovinės navigacijos ir duomenų perdavimo.
