Kalbėdami apie 5G technologiją, ekspertai neslepia – ji tapo kažkokiu mistifikuotu baubu. Jei technologijos pirmtakas 4G niekam nekelia baimės, tai 5G ryšys dažnai minimas sąmokslo teorijose: tai dėl šio ryšio bus iškirsti medžiai, tai jis sukelia COVID-19. Galima išgirsti ir šį mitą, kuriuo tiki 19 proc. europiečių, – 5G ryšys neužtikrins privatumo.
Kalbėdami apie 5G technologiją, ekspertai neslepia – ji tapo kažkokiu mistifikuotu baubu. Jei technologijos pirmtakas 4G niekam nekelia baimės, tai 5G ryšys dažnai minimas sąmokslo teorijose: tai dėl šio ryšio bus iškirsti medžiai, tai jis sukelia COVID-19. Galima išgirsti ir šį mitą, kuriuo tiki 19 proc. europiečių, – 5G ryšys neužtikrins privatumo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tokią sąmokslo teoriją galima išvysti soc. tinkluose. Kai kurie veikėjai tikina, kad ne tik šis ryšys neužtikrins privatumo, bet neva tai mūsų laukia nuolatinis sekimas ir gyvenimas lyg autoritarinėje valstybėje.
Visgi tokių teiginių pasiklausę ekspertai vienbalsiai sutaria – taip nebus, o 5G ryšys yra kur kas saugesnis, nei 4G, 3G ar 2G.
Kaip Delfi pasakoja „Telia Lietuva“ Technologijų infrastruktūros vadovas Andrius Šemeškevičius, kiekviena modernesnė technologija ištaiso prieš tai buvusios technologijos spragas. Tai reiškia, kad 5G ryšys bus saugesnis ir geriau užtikrins privatumą, nei 4G ryšys. Anot eksperto, su nauja technologija ateina ir nauji bei griežtesni standartai, geresnis šifravimas.
Pasiteiravus, iš kur jo nuomone kyla mitas, kad 5G bus mažiau saugus, A. Šemeškevičius atsako, kad įžvelgia paralelę su JAV indėnais ir traukiniais. „ Jie bijojo traukinių, nes jodinėjo arkliais. Atsirado geležinkelis ir jie suprato, kad tai neva kažkoks blogis. Iš vienos pusės 5G visi smarkiai mistifikavo, sako, kad jis viską pakeis. Jis absoliučiai visko nepakeis, tiesiog daug ką pagerins. Bet yra dalis žmonių, kurie nesigilina ir pradeda kurti sąmokslo teorijas.
Jeigu tie žmonės pasigilintų į technines detales, pamatytų, kad yra standartai, protokolai. Yra daug padaryta, kad ta technologija būtų saugi. Sakyti, kad tie pagerinimai saugumo prasmes padarys, kad kažką būtų lengviau sekti – yra absurdas. Tai tada ir nauji „Windows“ yra blogai, ir kompiuterio procesoriai yra blogai ir blogai yra automobilis, turintis daugiau elektronikos ir išmanios elektronikos”, – ironizuoja ekspertas.
Rizikų bus, bet ne dėl 5G
Kad naujoji technologija bus saugesnė sutinka ir Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius. Anot jo, diskusijose dėl 5G ateities teisėsaugos institucijos kelia klausimą dėl saugumo ir privatumo balanso. Anot viceministro, tokia diskusija kyla, nes su 5G balansas labiau krypsta link privatumo pusės, o vykdant įvairius nusikaltimų tyrimus, yra teisėtas poreikis prieiti prie tam tikrų duomenų.
Tačiau viceministras pabrėžia, kad naujos technologijos atėjimas nepakeis jau galiojančių teisnių reguliavimų.
M. Abukevičius teigia, kad 5G bus saugesnė technologija, tačiau ji įgalins daiktų internetą: tai reiškia, kad mūsų gyvenime bus vis daugiau išmanių daiktų, kurie norės prieigos prie mūsų informacijos.
Čia pašnekovas įžvelgią saugumo spragą, kuri gali atsirasti dėl prastos vartotojų kibernetinės higienos. „5G pasekoje atsiras daug daugiau komunikuojančių daiktų internete, kurie palieka vadinamąjį „informacijos pėdsaką“. Bet tai jau yra ne 5G technologijos klausimas, o klausimas, kaip mes naudojamės daiktais ir dalinamės informacija.
Tos privatumo problemos egzistuoja dabar ir egzistuos esant 5G, bet jos nesusijusios su 5G ryšiu. Tai, pirmiausia, susiję su mūsų elgesiu, kokia informacija mes dalinamės“, – sako viceministras.
Savo ruožtu Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai teigia, kad 5G standartas pasižymi naujais ir ankstesnių standartų patobulintais saugumo sprendimais – vartotojo duomenų konfidencialumui užtikrinti įvestas naujai sukurtas IMSI šifravimo mechanizmas, sesijos šifravimui naudojami kitose mobiliojo ryšio technologijose pasiteisinę SNOW3G (128-NEA1), AES-128 CTR (128-NEA2) ir ZUC (128-NEA3) šifravimo algoritmai.
„Pažymime, kad IMSI parametro (orig. International Mobile Subscriber Identity, liet. Tarptautinio judriojo ryšio abonento identifikatoriaus), skirto ryšio operatoriui identifikuoti abonentą, reikšmės šifravimas užtikrina abonento konfidencialumą ir apriboja galimybę pagal 5G ryšio bokštų informaciją nustatyti ir sekti vartotojo buvimo vietą. Remiantis išdėstytais faktais, galima teigti, kad tinkamai ir laikantis standarto realizuotas 5G ryšio tinklas yra pajėgus užtikrinti asmenų privatumą“, – informuoja kibernetinio saugumo specialistai.
Svarbu ir valstybės saugumui
„Visada reikia suprasti, kad yra piktavalių (ar tai būtų asmenys, ar kai kurios valstybės), kurie stengiasi išnaudoti technologinius pažeidžiamumus. Kyla grėsmė dėl to ir kalbama yra apie patikimų gamintojų įrangos svarbą. Diegdami patikimų gamintojų įrangą, mes mažiname grėsmę“, – kalbėdamas ne tik apie piliečių, bet ir valstybės saugumą, priduria M. Abukevičius.
Pasiteiravus NKSC specialistų, kokie veiksmai padės užtikrinti, kad 5G ryšys bus saugus ne tik piliečiams, bet ir visai valstybei, ekspertai primena, kad siekiant užtikrinti 5G tinklo saugumą, 2019 m. Europos Komisija suformavo rekomendacijas 5G tinklų diegimui.
„2020 m. Europos Komisija, konsultuojama Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (angl. European Union Agency for Cybersecurity, ENISA), valstybėms narėms pateikė 5G technologijos saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijas, kaip suvaldyti 5G tinklų saugumo rizikas. Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas prisideda prie asmens privatumo teisių įgyvendinimo ir apsaugojimo.
Savo ruožtu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos vertina poreikius ir galimybes esant reikalui atlikti kompleksinius šalyje naudojamų 5G sprendimų kibernetinio saugumo tyrimus, kai 5G technologijos ir priemonės bus pradėti naudoti rinkoje“, – rašoma atsakyme.
O kodėl apskritai 5G kontekste reikia kalbėti apie saugumą? NKSC ekspertai įvardija kelias priežastis.
„Remiantis tarptautinių statistikos duomenų bazių informacija, yra nustatyta, kad 2020 m. mobiliųjų įrenginių kuriamas srautas sudarė > 50 proc. viso internetinio srauto, o perduodamų duomenų kiekiai kasmet auga virš 10 proc. . Tai indikuoja, kad rinkoje formuojasi didesnio pralaidumo, mažo vėlinimo ir saugaus ryšio poreikis, kurį potencialiai gali patenkinti 5G technologija. Verta pažymėti, kad 2020 m. stebėtas 96 proc. investicijų augimas 5G ryšio technologijų sektoriuje prognozuoja didelį šios technologijos taikymo įvairioms sritims proveržį.
Lietuvoje 5G technologija yra nauja ir santykinai mažai išmėginta praktinėmis sąlygomis. Yra žinoma, kad mažai išbandytos technologijos gali pasižymėti ribotu funkcionalumu ir stabilumu, turėti saugumo spragų.
Stiprias 5G technologijų vystymo pozicijas užima Kinijos gamintojai, Lietuvoje tiekiantys ryšio ir duomenų perdavimo įrangos sprendimus. Susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvoje prieinama tam tikrų šios šalies gamintojų, žinomų dėl galimai savo produkcijoje turinčių kibernetinio saugumo trūkumų ir duomenų apsaugos neapibrėžtumų, įranga. Vartotojai įsigiję nepatikimus įrenginius gali susidurti su asmens duomenų praradimu, o ryšio operatoriai įdiegę nekorektiškai veikiančius sprendimus gali patirti plataus poveikio kibernetines atakas, trikdančias duomenų perdavimo paslaugų teikimą.
Manytina, kad paminėti faktai sudaro tvirtą pagrindą kalbėti apie 5G ryšio technologijų saugumą“, – paaiškina specialistai.
Kaip teigia M. Abukevičius, 5G saugumo klausimas taip pat svarbus ir mūsų NATO sąjungininkams. Jei norime ir toliau su jais keisti informacija, bendradarbiauti ir stiprinti tą bendradarbiavimą, turime užtikrinti saugų ir patikimą informacijos kelią.
Pasiteiravus, ar KAM stebi 5G sąmokslo teorijas, M. Abukevičius atsako, kad melagienų srautas yra tikrai stebimas. Viceministras paaiškina, kad kartais 5G sąmokslo teorijos yra matomos kaip savarankiškos, o kartais jos įpinamos ir į kitą kontekstą – pavyzdžiui, melagingai teigiama, kad 5G yra susijęs su pandemija.
„Matome tai kaip dar vieną temą, kuri įsipaišo į bendrą naratyvą, kuris yra nukreiptas į kažkokio nepasitikėjimo valstybe didinimą, į tam tikro chaoso, nepasitikėjimo tarpusavyje visuomenėje skleidimą. Tai kelia rizikas.
Matome tendenciją, į kokius žmones tai nukreipta. Pirmiausia, nukreipta į žmones, kurie galbūt turi mažiau informacijos ir mažiau žinių. Turbūt dalis jų ta informacija dalinasi tikrai ne sąmoningai, bet matome ir sąmoningo veikimo, kuris būtent patvirtina nepasitikėjimo ir chaoso skatinimą“, – sako M. Abukevičius.
