Kada telefoniniai sukčiai gali pasiekti jūsų banko kortelės duomenis?

Jau ne pirmus metus Lietuvos gyventojai sulaukia masinių skambučių iš tolimų valstybių bangos, taip uždarbiauja sukčiai. Neseniai nuskambėjo atvejis, kai vyras tvirtino, jog, atsiliepęs į skambutį iš Ruandos, prarado porą šimtų eurų.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Tačiau gluminantys skambučiai tampa proga ne tik sukčiauti, bet ir sklisti gandams apie tai, kas gali nutikti telefonui, tapusiam nusikaltėlių taikiniu. LRT.lt aiškinosi, kaip vyksta tokios operacijos ir kada iš tiesų galima patirti nuostolių, o kas tėra mitas.

Sukčiai pasipelnys tik vieninteliu atveju

Socialiniuose tinkluose plintantis gąsdinimas / LRT.lt nuotr.

Internete galima rasti įspėjimų, kad skambinama ne tik iš Afrikos, kaip iki šiol būdavo įprasta, bet ir iš Latvijos, taip pat, kad paskambinę sukčiai esą gali per 3 sekundes nuskaityti telefono informaciją, gauti asmens telefono kontaktų sąrašą, negi kreditinės kortelės duomenis.

Tačiau LRT.lt kalbinti Lietuvos operatorių atstovai aiškino, kad toks scenarijus neįmanomas. Sukčių tikslas tėra vienas – sulaukti skambučio atgal. Jei atskambinsite, būsite sujungti su didelio tarifo numeriu.

„Tie praleisti skambučiai yra viena iš sukčiavimo formų, ji turi japonišką pavadinimą „Wangiri“, tai reiškia vieną praleistą skambutį. Šitos schemos esmė iš tiesų nėra tokia labai ir nelegali, tai yra tokie vadinamieji pilkieji verslai. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad kažkokia kompanija, nuėjusi į Afrikos šalies telekomunikacijų bendrovę, sako: mes naudosime jūsų numerį ir atliksime daug skambučių į kitas valstybes, ir mes norėtume už tai gauti nedidelę dalį [pinigų] iš tų [žmonių], kurie mums paskambins, skambučių“, – sako „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.

Kas kitame laido gale?

Kai kurios valstybės dėl tokių nusikaltėlių veiksmų atsiduria visiškai užblokuotų sąraše, mat visais skambučiais iš ten siekiama išvilioti lietuvių pinigus. Tokius nusikaltimus neatsitiktinai vykdoma daugiausia Afrikos valstybėse – norima uždirbti daugiau pinigų, o teisėsauga retai kada imasi veiksmų.

„Dažniausiai jie stengiasi skambinti į tas šalis, kur ir tarifų skirtumas daug ryškesnis, ir galimybė persekioti teisiniu keliu daug silpnesnė.

Yra šalių, iš kurių sukčiavimas yra labai dažnas. Skambučius į tas šalis mes apskritai blokuojame – matome, kad žmonės ten paprastai neskambina. Pavyzdžiui, labai mažai lietuvių skambina į Šiaurės Korėją. Yra, kur labai daug lietuvių skambina – į Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, visiškai normalu, kad ten skambina, ir iš tų šalių paprastai visiškai nepasitaiko sukčiavimo atvejų. Į Ruandą skambučiai jau yra blokuojami, nes paprastai žmonės ten neskambina, o sukčiavimo atvejų yra daug. Kartais blokuojama visa šalis, kartais atskiri numeriai. Būna, kad skambučiai užeina bangomis“, – sako „TELE2“ atstovas Andrius Baranauskas.

Tokie skambučiai taip pat nevykdomi rankiniu būdu, aukų numeriai generuojami automatiškai. Tiesą sakant, į juos atsiliepę, greičiausiai nieko neišgirsite arba net atsiliepti nespėsite – jie vykdomi taip, kad telefonas skambėtų itin trumpai.

Technologijų paranoja

Vis tik telefoninių sukčių atakos kelia ir daug baimės – pavyzdžiui, jau minėtas gąsdinimas, kad per telefono pokalbį bus nuskaityti kredito kortelės duomenys, iš tikrųjų internete klajoja jau beveik 10 metų. Galima rasti ir publikaciją, kad identišku įrašu anksčiau dalijosi amerikiečiai. Įdomu tai, kad tuo metu šalia buvo nurodytas ir neva sukčiams priklausantis lietuviškas numeris, buvo sakoma, kad šiuo numeriu skambina „Islamo valstybės“ verbuotojai.

LRT.lt kalbintas „Bitės“ atstovas Jaunius Špakauskas teigia pastebėjęs paradoksą – žmonės, įspėjantys apie fantastinio filmo scenarijaus vertus sukčiavimo triukus, patys gali būti sukčiai.

„Yra manoma, kad, pavyzdžiui, žmogus su tam tikru prietaisu priėjęs gali nuskaityti mūsų mokėjimo kortelės duomenis. Dabar, kaip žinote, jau net ir savo pinigines turime telefonuose, nes jų banko korteles esame prijungę prie mobiliųjų aplikacijų. Iš tiesų visa tai yra netiesa.

<...> Man sunku pasakyti, kodėl žmonės dalinasi tokiais niekais. Dalis žmonių turbūt dalinasi sąmoningai suprasdami, kad yra melas, siekdami tam tikrų tikslų, pritraukti daugiau sekėjų į savo puslapį ir t. t. Tai tikrai melas: nei per skambutį, nei per trumpąją žinutę, nei per kitą tokį kontaktą neįmanoma nuskaityti telefono adresų knygos nei kažkokių kitokių duomenų“, – sakė pašnekovas.

A. Stasiulaitis teigia, jog incidentai, kai žmonės esą atsiliepė į keistus skambučius ir jiems buvo nuskaičiuoti pinigai, greičiausiai nutiko, kai telefonai įsijungė, pavyzdžiui, kišenėje, o savininkai net nepastebėjo.

„Į skambutį atsiliepus jums neatsitiks nieko. Tai reiškia, kad jokių įeinančių apmokestinimų negali būti, nesvarbu, iš kur jums skambina. Jeigu jūs atsiliepiate į įeinantį skambutį, tai tikrai visą laiką bus nemokama. <...> visada skambutis gali būti apmokestinamas, kai tai daro pats žmogus, sąmoningai spausdamas funkciją skambinti“, – aiškino pašnekovas.

Daugiau grėsmės, pasak jo, kelia kibernetinis saugumas, nes dauguma žmonių šiandien naudojasi išmaniaisiais prietaisais, jungiasi prie interneto ir siunčiasi failus, tarp kurių gali būti ir kenkėjiškų. Tačiau tokios atakos būna ir sudėtingesnės, jose žmones paveikti bando ne robotai, o tikri asmenys.

Visi kalbinti ekspertai pataria neatsiliepti į skambučius iš valstybių, kuriose neturite artimųjų, draugų, kitų ryšių, ir apie tokius skambučius pranešti operatoriui.

Praleistas skambutis iš tolimos valstybės yra ženklas, kad greičiausiai žmogus tapo sukčių taikiniu. Tačiau ekspertai įspėja, kad tai nepadarys žalos tol, kol nebus atskambinta, atsiliepę į tokį skambutį, pasak specialistų, nuostolių nepatirsite.