Dažnai kalbama apie įvairias šalių priklausomybes nuo tam tikrų išteklių, pavyzdžiui, energetinių, tačiau ekspertai teigia, kad jau dabar esame visiškai priklausomi nuo nematomo GPS? Kas nutiktų, jei ši sistema nustotų veikti?
Dažnai kalbama apie įvairias šalių priklausomybes nuo tam tikrų išteklių, pavyzdžiui, energetinių, tačiau ekspertai teigia, kad jau dabar esame visiškai priklausomi nuo nematomo GPS (angl. Global Positioning Suystem)? Kas nutiktų, jei ši sistema nustotų veikti?
Pirmiausia turėtume daugiau galvoti ir pasikliauti savo žiniomis, patyrimais ir atmintimi, o ne aklai pasitikėti sistema, skelbia BBC. Istorijų, kai žmonės pasitikėdami elektronine sistema atsiduria visai ne ten, kur norėjo, yra gana daug. Pavyzdžiui, švedų pora plaukė į Kaprio (Capri) salą, tačiau navigacijoje įvedė „Carpi“. Dėl tokios klaidos jie nuo savo tikslo nutolo šimtus kilometrų.
Tiesa, tai tik viena išimtis iš taisyklės, kad GPS padeda mums nepasiklysti. Galima tik įsivaizduoti, kiek šalikelėse stovėtų automobilių, kurių vairuotojai tyrinėtų popierinius žemėlapius. Dar daugiau, jeigu keliaujate viešuoju transportu, informacinėje lentoje, nematytumėte, kiek laiko liko iki jūsų transporto priemonės pasirodymo.
Visgi tai tik smulkmena, nes labiausiai nukentėtų pagalbos tarnybų darbas. Nutikus nelaimei ir telefonu paprašius pagalbos, nebūtų galima nustatyti tikslios buvimo vietos.
Dar daugiau, bent jau kuriam laikui sustotų ir darbas jūrų uostuose, kur daugybė kranų naudoja GPS iškraudami krovinius. Sutriktų logistikos bendrovių veikla, daugybė ūkininkų, žvejų ir statybininkų pasikliauja šia sistema. Jungtinės Karalystės vyriausybė suskaičiavo, kad per pirmąsias 5 sistemos sutrikimo dienas kasdien būtų patiriama milijardas dolerių nuostolių.
GPS sudaro 24 palydovai, kuriuose yra itin preciziškai sinchronizuoti laikrodžiai. Pavyzdžiui, kai norime telefone pažiūrėti savo buvimo vietą, ji nustatoma pagal signalo kelionės laiką iki palydovo. Jei laikrodžiai palydovuose pradėtų vėluoti arba skubėti tūkstantąja sekundės dalimi, jūsų vieta gali būti nustatyta su didele 200 ar 300 km paklaida.
Nuo GPS priklauso ryšio technologijų, debesų kompiuterijos, skaitmeninės televizijos, internetinės bankininkystės veikla. Nenuostabu, kad šią sistemą vis dažniau pradedama vadinti nematomu ir labai brangiu ištekliu. Ekonomistai, bandę pinigais įvertinti GPS vertę, netgi pripažino, kad tai tas pats, kas bandyti atsakyti į klausimą, kiek mūsų kvėpavimo sistemai vertas deguonis.
Pirmasis GPS palydovas paleistas 1978 m., tačiau daugiau apie technologijos galimybes pradėta kalbėti tik tik per Persijos įlankos karą, 1990 m.
Kai operacijos „Dykumos audra“ metu kariai pateko į tikrą audrą dykumoje, o smėlis sumažino matomumą iki 5 metrų, GPS leido kareiviams pažymėti minų vietas, rasti kelią iki vandens šaltinio ir nepasimaišyti kitiems kariams.
Kariuomenė pirmoji suprato, koks tikrasis šios technologijos potencialas. Kareiviai turėjo labai mažai imtuvų, todėl prašė savo artimųjų, kad jie atsiųstų tuo metu daugiau kaip tūkstantį dolerių kainavusių prietaisų.
Teigiama, kad iš pradžių kariuomenė siekė, kad technologija nebūtų prieinama visiems. Kariškiai norėjo, kad vienas (tikslus) signalas būdų naudojamas kareivių, o kitas (mėgėjiškas ir ne toks tikslus) civilių. Tiesa, komercinės kompanijos matė didžiulią komercinę naudą, dėl kurios šios technologijos įsigalėjimo niekas negalėjo sustabdyti.
