Lietuvoje siekiama pakeisti SIM korteles, tačiau tai kelia diskusijas. Lietuvoje siūloma pradėti naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM, jie pakeistų įprastas SIM korteles. 
Lietuvoje siekiama pakeisti SIM korteles, tačiau tai kelia diskusijas. Lietuvoje siūloma pradėti naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM (angl. „embedded SIM“), jie pakeistų įprastas SIM korteles. Laidoje „DELFI diena“ informacinių technologijų ir telekomunikacijų ekspertas Marius Pareščius tikino, kad yra du pagrindiniai trūkumai, kurie būtent ir liečia „eSIM“ projektą, ypač tai nepatogu būtų keliaujantiems ir tiems žmonėms, kurie nenori būti pririšti prie vieno paslaugos tiekėjo.
Šiuo metu eSIM galima naudotis Austrijoje, Estijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Vis daugiau daiktų internete
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo naudojama beveik 4,5 mln. SIM kortelių.
„DELFI diena“ laidoje susisiekimo viceministras Paulius Martinkus tikino, kad nebus atsisakoma SIM kortelių, nes vartotojas turės teisę pasirinkti. Jis patikino, kad pagrindinis tikslas, kad nebūtų administracinės naštos keisti SIM korteles iš karto.
„Norėčiau patikslinti kelis dalykus – tikrai nebus atsisakoma SIM kortelių. Vartotojas galės pasirinkti, ar vartoti SIM korteles ar tas vadinamąsias integruotas korteles, vadinamuosius čipus, kurie bus integruoti į prietaisus. Tos iniciatyvos atsiranda dėl to, kad judame link daiktų interneto, ketvirtosios pramonės revoliucijos. Kuo toliau, tuo daugiau daiktų atsiranda internete. Nesvarbu, ar mes kalbėsime apie tuos pačius „Citybee“ paspirtukus ar apie sunkiasvorius konteinerius, viskas vis labiau pereina į internetą.
Visiems šiems dalykams reikia susisiekimo ir būtent pajungimo į internetą. Matydami tą poreikį, kad jeigu vartotojas nuspręstų pakeisti ir jei tie daiktai yra išsimėtę po Lietuvą ar pasaulį, juos visus būtų labai sunku susigrąžinti ir keisti SIM korteles. Tikslas yra tas, kad nebūtų administracinės naštos keisti į SIM korteles turint iš karto integruotus čipus“, – DELFI kalbėjo viceministras.
Didžiausias susidomėjimas – iš įmonių
Pasiteiravus, kur veikia tokie įrengimai, viceministras sakė, kad aktualiausia tai Skandinavijoje, o Lietuvoje poreikis po truputį atsiranda iš įmonių.
„Kiek žinau, veikia Skandinavijoje. Ką padarėme iš ministerijos pusės, tai būtent mes uždavėme klausimą dėl šios technologijos poreikio. Matome, kad poreikis yra, o Lietuvos įmonės atsiliepia. Būtent tos įmonės, kurios šiandien jau naudoja išmaniuosius prietaisus, kurie yra internete ir jie mato, kad tai pakankamai didelė administracinė našta norint patikrinti pakeitimą SIM kortelių, interneto tiekėją“, – kalbėjo P. Martinkus.
Kiek anksčiau pranešime viceministras sakė, kad atsiradusios eSIM kortelės padidins konkurenciją tarp paslaugos tiekėjų. Pasiteiravus, kaip visa tai atrodys, TELE2 Korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas tikino, kad tai yra ateities technologija ir Lietuva visgi dar turėtų paaugti.
„Atrodo viskas labai paprastai. Ką mums ir visiems Lietuvos operatoriams reikėtų padaryti, tai operatoriams reikėtų papildomai investuoti į savo tinklą, kad tas sprendimas veiktų. Čia yra pagrindinis klausimas, apie kurį mes ir diskutuojame. Ta technologija yra ir ji turi dideles perspektyvas, bet kol kas ji yra gana ankstyvoje savo plėtros fazėje. Su technologijomis taip yra. Su technologijomis, deja, dažnai taip yra, kad pradiniame etape jos gali nepateisinti lūkesčių, arba jis būna per lėtas, arba jis neįvyksta“, – sakė A. Baranauskas.
Pereščius: vartotojas pririštas prie paslaugos tiekėjo
Informacinių technologijų ir telekomunikacijų ekspertas Marius Pereščius tikino, kad jam, kaip vartotojui, nepatinka tai, kad jis būtų pririštas prie vieno paslaugų tiekėjo.
„Man, kaip vartotojui, nepatinka tai, kad aš būsiu pririštas prie vieno paslaugų tiekėjo. Yra dalis įrenginių, kurie turės tik eSIM opciją, bet neturės SIM kortelės. Išvažiuodamas į užsienį, kuris nėra Europos Sąjungos dalis, pavyzdžiui, į Afriką ar Maroką, mes turėsime pirkti antrą įrenginį, nes šio įrenginio laikinai negalėsime naudoti su normaliais tarifais. Turėsime vežtis antrą mobilų, kuris turės SIM kortelę. Pačiam teko Maroke būti prieš 11 metų ir jau tada naudojau vieną iš eSIM paslaugos variantų – tai buvo mobilus modemas, kuriame nebuvo SIM kortelės.
Nusipirkai dėžutę iš konkretataus paslaugos tiekėjo, kuriame yra modemas, kuris veikia metus laiko, o po to jis pats išsijungia. Jo negali išlituoti, į jį negali dėti kitos kortelės. Tai yra nepatogumas keliaujant ir vartotojo pririšimas prie konkretaus paslaugos tiekėjo. Jeigu žiūrėtume iš verslo pusės, aš norėčiau, kad telefonas, kurį aš perku rinkoje, turėtų galimybę judėti tarp kelių paslaugų tiekėjų“, – kalbėjo M. Pareščius.
„Mes žiūrime iš operatoriaus pusės ir suprantame, kad pagrindinis dalykas, susijęs su kiekviena technologija, yra jos diegimas, kaštai, kiek tai kainuos, o tai kainuos brangiai. Taip pat – kas mokės, ar bus pakankama paklausa. Taip, ketvirtos kartos „Apple Watch“ turi tokią galimybę, bet klausimas, kiek žmonių Lietuvoje turi „Apple Watch“, koks tai yra procentas nuo visų vartotojų. Čia ir yra pagrindinis klausimas, kurį ir turi išspręsti visi operatoriai“, – įsitikinęs A. Baranauskas. „Mes kol kas matome, kad tai galbūt veiks kitais, arba dar kitais metais. Kol kas mes kalbame apie poros metų perspektyvą. Mes turime planuose šias investicijas ir galbūt po poros metų mes matysime priartėjimą prie kritinės masės, bet dabar mes to nematome. Investicijos šiandien reikštų paprastą dalyką – dėl kelių žmonių patogumo mokėtų visi klientai.“
Reikės milžiniškų investicijų
Viceministro teigimu, reikia šimtatūkstantinių investicijų, kad tos senos SIM kortelės būtų išimtos ir įdėtos naujos.
„Su „eSIM“ sprendimu mes pirmiausia taikome į pramonę, galbūt tai bus vandens, elektros skaitikliai, dujų skaitikliai. Per visą Lietuvą yra išsimėtę milijonai tų skaitiklių. Jeigu kalbėtume, kad operatorius per metus net vienu centu nuleistų įkainį, tai išsiverstų į milijonus sutaupytų pinigų vartotojui. Iš tos perspektyvos, kai mes turime skaitiklius, kurie yra būtinai pririšti prie SIM kortelių, norint pakeisti tas SIM korteles, reikia šimtatūkstantinių investicijų, kad tos senos SIM kortelės būtų išimtos ir įdėtos naujos“, – DELFI kalbėjo viceministras P. Martinkus.
Pasiteiravus, ar galime ateityje turėti didesnių spragų dėl telefoninių sukčių, M. Pareščius tikino, kad šios technologijos diegimas su tuo tiesiog nesusijęs.
„Mes turėjome problemą su telefoniniais sukčiais ir turėsime, ji nedings“, – įsitikinęs ekspertas.
Operatoriai abejoja sprendimu
Kaip jau rašėme anksčiau, Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai suabejojo Susisiekimo ministerijos iniciatyva ilgainiui eSIM moduliais pakeisti telefonuose naudojamas fizines SIM korteles.
Pasak bendrovių, prasminga kalbėti apie šios didelių investicijų reikalaujančios technologijos galimybes daiktų interneto ar nešiojamų įrenginių segmente, tačiau net ir čia sprendimus diktuos rinka – tokių įrenginių paplitimas, vartotojų poreikiai. Ministerija argumentuoja, kad integruoti mobiliojo ryšio abonento identifikavimo moduliai eSIM leistų nuotoliniu būdu aktyvuoti mobiliojo ryšio paslaugas ir keisti jų teikėją nekeičiant SIM kortelės.
„Tele2“ atstovas kiek anksčiau yra teigęs, kad eSIM yra nauja ir palyginti ribotai taikoma technologija, o jos diegimas reikalauja keisti tinklo parametrus ir papildomai investuoti. „Matome galimą šio sprendimo potencialą, tačiau kol kas stebime tiek rinkos poreikį, tiek pačios technologijos plėtrą. Visais atvejais puikiai žinome, kad visas sąnaudas galų gale apmoka klientai – todėl taupome jų pinigus ir atidžiai vertiname bet kokias naujas investicijas“, – BNS komentavo A. Baranauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad didelių investicijų dar pareikalaus 5G ryšys ir tai reikia turėti omenyje, kalbant apie galimą investavimą į eSIM.
