Jei nelindėjote po akmeniu, tikriausiai susidarėte įspūdį, kad 5G turėtų būti spartesnis už dabartinį mobilųjį 4G internetą, kuriuo tiesiogiai transliuojame vaizdą ar kiekvieną žingsnį fiksuojame „Instagram“. 5G yra daug naujų technologijų apibendrinantis terminas, tad labai aišku, kad nieko aiškaus jis nepasako. Kas yra 5G, ir ką tai reikš konkrečiam vartotojui?
5G yra daug naujų technologijų apibendrinantis terminas, tad labai aišku, kad nieko aiškaus jis nepasako. Pasigilinkime, kas tai yra ir su kuo tai valgoma ar išspjaunama.
„Noriu 5G… Jungtinėse Valstijose kaip tik įmanoma greičiau“, – neseniai „Twittter“ paskyroje rašė Donaldas Trumpas. JAV prezidentas nėra vienintelis, taip entuziastingai atsiliepiantis apie penktą belaidės technologijos kartą. Barselonoje vykusioje šių metų MWC konferencijoje buvo žarstomi žaibiško duomenų siuntimo greičio ir jo sukeltos naujos pramonės minirevoliucijos pažadai. Savaime suprantama, tam reikės naujo telefono.
Tikriausiai Trumpas nerimauja, kad neatsiliktų: pirmasis pasaulyje komercinis 5G tinklas šį mėnesį įjungtas Pietų Korėjoje, tuo tarpu JAV tinklų operatoriai paslaugas pradės teikti tik vėliau šiais metais. Ši technologija taip pat tapo JAV prekybos karo su Kinija dalimi. Trumpo administracija tęsia Kinijos firmos „Huawei“ gaminamos 5G įrangos draudimą, apeliuodama į grėsmę nacionaliniam saugumui. Savo ruožtu „Huawei“ rengiasi paduoti JAV vyriausybę į teismą ir draudimą atšaukti.
Bet palūkėkime. Kas yra 5G, ir ką tai reikš konkrečiam vartotojui? Jei nelindėjote po akmeniu, tikriausiai susidarėte įspūdį, kad 5G turėtų būti spartesnis už dabartinį mobilųjį 4G internetą, kuriuo tiesiogiai transliuojame vaizdą ar kiekvieną žingsnį fiksuojame „Instagram“.
„Jis pozicionuojamas kaip viskas visiems, mobiliojo pasaulio šveicariškas peiliukas“, – sako Simon Forrest iš rinkos tyrimo firmos „Futuresource“.
Iš tiesų 5G yra rinkinys skirtingų technologijų, kuriamų skirtingu tempu, ir kai kurios iš jų nebus daug spartesnės už siūlomas dabartinių tinklų.
Iš esmės, yra trys pagrindiniai 5G tipai, veikiantys žemu, vidutiniu ir aukštu dažniu. Pastarasis yra tai, kas ir atrodo: elektromagnetinis signalas, transliuojamas itin aukštu, >24 GHz, dažniu. Tai reiškia, kad duomenys perduodami mažiausiai 1000 megabitų per sekundę (Mbps) sparta, arba 50 greičiau, nei vidutinis 4G greitis JK.
Toks ultraspartus signalas praverstų, jei norima sujungti, tarkime dešimtis tūkstančių fanų stadione, kad jie galėtų telefone ar planšetėje aukšta raiška stebėti transliuojamus rungtynių momentų pakartojimus.
Bet tokio aukšto dažnio signalai plačiau sklinda nenoriai, nes didesnio dažnio, tai yra, ankščiau suspaustos elektromagnetinės bangos sunkiau užlinksta ar išsisklaido.
Tad, norint sujungti visus stadiono lankytojus, tektų prismaigstyti daug mobiliojo ryšio siųstuvų – gal 200, kad būtų galima HD video transliuoti 50 000 žmonių iš karto. Platesnėse erdvėse, tarkime, miestuose, tai būtų pernelyg brangu.
Vidutinio dažnio, 3 – 6 GHz 5G variantas galėtų pasiūlyti ~100 Mbps. Tai vis viena greičiau už 4G ir signalas padengtų didesnį plotą, nei aukšto dažnio 5G.
Europoje mažo dažnio 5G veiks ~700 MHz dažniu, bet kitur jis gali būti kitoks, ir kaip tiksliai jis bus naudojamas, dar vis nesutariama. Kai kam tai atrodo kaip galimybė plėsti 5G tinklus, nors duomenų pralaida tokiu dažniu gali ir neviršyti 4G siūlomo.
Marketingas
Tad, 5G iš tiesų yra marketingo naudojamas pavadinimas, po kuriuo slepiasi sudėtingas technologijų mišinys, kuris gali supainioti naujo telefono pirkėjus. Negana to, šalys savo 5G paslaugoms gali laisvai pasirinkti įvairius dažnius, tad išmanusis telefonas, suteikiantis 5G ryšį namuose, per atostogas užsienyje gali to ir nebepasiūlyti. Šią problemą išspręsti – gyvybiškai svarbu, sako GSMA, bet progresas lig šiol buvo lėtas.
Tačiau 5G kambaryje slampinėja netgi dar didesnis dramblys: kam iš tiesų to reikia? Williamas Webbas, buvęs JK telekomunikacijų reguliatoriaus „Ofcom“ direktorius ir „The 5G Myth“ autorius, sako kol kas negirdėjęs įtikimo atsakymo. Išmaniųjų telefonų vartotojams gerokai spartesnis ryšys gali būti beprasmis. Jeigu jūsų telefonas stringa, kai naršote internete ar žiūrite filmą, labiau tikėtina, kad čia – telefono techninės įrangos, o ne tinklo problema.
„Visų naudojamų programėlių ryšio sparta neberiboja“, – sako jis. „Jas riboja įrenginių procesoriai ar paslaugą teikiantys serveriai.“
Nors hipotetiškai 5G ryšiu galima parsisiųsti daugybę duomenų – tarkime, visas TV serialo serijas – nežinia, ar kas nors tai norėtų daryti.
Todėl kai kurie 5G šalininkai savo viltis sieja su verslo, o ne naudotojų sektoriumi. Brendanas O'Reilly'is, „Telefónica UK“ vyr. technologas, sako, kas 5G fundamentaliai pakeis tai, kaip verslas naudoja duomenis.
„O₂“ mobilųjį tinklą valdanti „Telefónica UK“ iki šių metų galo atliks 5G bandymus keturiuose JK miestuose. Tai nebus tinklai išmaniųjų telefonų naudotojams, o mažo masto bandymai verslui.
„O₂“ jau užsiima 5G bandymais su „Worcester Bosch“. JK firma įdiegė privatų 5G tinklą savo gamykloje, kurioje kasmet pagaminama po daugiau nei ketvirtį milijono boilerių ir kur veikia beveik 100 pramoninių mašinų.
Firmos CEO Carlas Arntzenas sako, kad šiuo tinklu firma gali susieti savo mechanizmų jutiklius ir stebėti juos esamuoju laiku. Taip gali būti pastebėti bet kokie kokybės nuokrypiai ir jie nebepridaro problemų surinkimo linijoje. Arntzenas sako, kad 5G tinklas su šiais didžiuliais duomenų srautais turėtų susidoroti geriau, nei Wi-Fi ar 4G, bet dar neaišku, ar taip iš tiesų yra – tai tik pati bandymų pradžia, sako jis.
Didelės spartos bevielio ryšio privalumai biuruose ir fabrikuose kelia abejonių ne tik Arntzenui. Neseniai konsultavimo firmos „McKinsey“ atlikta apklausa parodė, kad dauguma kompanijų už JAV ribų 5G ryšio paskirties verslui radimą vertina kaip pagrindinį technologijai teksiantį iššūkį. Nors respondentai tikėjosi, kad pritaikymai per kitus kelis metus atsiras, kol kas jų dar aiškiai nėra.
Kita sritis, kuri galėtų pasinaudoti 5G teikiamais privalumais – sveikatos apsauga. Rush universiteto medicins centras Čikagoje bando šią technologiją, stegdamasis savo padaliniuose atsikratyti laidų raizgalynės. Taip centras tikisi ilgainiui sutaupyti ir prijungdama senesnę įrangą.
Tuo tarpu Liverpoolyje, JK, bandomi komunikavimo įrenginiai, kuriais nuotoliniu būdu galima atlikti sveikatos patikrinimą. Užuot kalbėjęs su sveikatos priežiūros profesionalu akis į akį, asmuo kalba į garsiakalbio formos įrenginį su įtaisyta aukštos raiškos 4K kamera.
„Jei ką nors išbėrė, jie gali parodyti tai vaistininkui per video“, – sako Rosemary Kay, bandymą atliekančio „E-Health Cluster“ direktorė.
Šiuo atveju pačiuose įrenginiuose 5G lustų nėra, jie per Wi-Fi jungiasi prie routerių, įtaisytų netoliese esančiose gatvės apšvietimo lempose. O jau jie 5G signalą siunčia AIMES – Liverpoolio universiteto debesų kompiuterijos padaliniui. Taip norima bandymo dalyviams, kurie dažnai būna senyvi žmonės, nesinaudojantys mobiliuoju ar interneto ryšiu, suteikti paprastą būdą persiųsti daug duomenų, nes 4K video tai yra būtinybė.
Webbas sako, kad šiuos namų įtaisus tikriausiai būtų paprasčiau pajungti tradiciniu plačiajuosčiu inernetu ir Wi-Fi. „Garbės žodis, jeigu jie tokių dalykų neturi, tiesiog duokite juos, – sako jis. – Taip bus pigiau.“
Tad, tikėti visu haipu neverta. Jei mobilaus interneto revoliucija išties netoli, ji atrodo įtartinai lėta. Daugelis ginčytųsi, kad tokia revoliucija jau buvo – 4G.
5G sąmokslas
Nauji 5G tinklai dar tik randasi, bet nepagrįstų sąmokslo teorijų tai jokiu būdu nesustabdo. „Šie bokštai yra ginkluotė“, – nepagrįstai teigiama „YouTube“ video, peržiūrėtame beveik milijoną kartų. Kanalo kūrėjas stengiasi „atskleisti“ 5G mobiliuosius tinklus kaip vyriausybės sukurtą „žudymo tinklą“ skirtą masiniam kenkimui žmonėms.
Kai kuriuose miestuose žmonės ant telefono būdelių ar mobiliojo ryšio antenų piešia anti–5G grafičius. Nors tebesitęsia tyrimai, ieškant kokių nors įmanomų elektromagnetinio spinduliavimo poveikio žmonių sveikatai tam tikromis sąlygomis atvejų, vienareikšmių įprastų telefono signalo žalos įrodymų nėra.
Patys anti-5G sąmokslų kūrėjai yra šios technologijos perteklinio viešinimo ir neužtikrintumo simptomai, sako technofobiją tyrinėjęs psichologas Oliveris Masonas iš Surrey universiteto, JK.
Žadant permainas, neišvengiamai pasireiškia paranoja, ypač tada, kai to pokyčio detalės ar potencialios pasekmės nėra aiškios, sako jis: „Technologija yra derlinga tokių teorijų dirva, nes nelabai supantame, kas yra įmanoma.“
Chris Baraniuk / www.newscientist.com
