Vis daugiau įrenginių nuolatos yra prijungti prie interneto – ir ne tik kompiuteriai, išmanieji telefonai, bet ir automobiliai. Lėktuvuose diegiami sprendimai, leidžiantys naršyti internete skrydžio metu. Televizorius nebėra vien vaizdo perdavimo įrenginys, jo ekrane galima naršyti internetą, klausyti muzikos, bendrauti su draugais ir žaisti žaidimus. Visam tam būtinas spartus šviesolaidinis internetas. 
Besidomintys internetu kone kasdien girdi sąvoką „šviesolaidis“, tačiau, ar susimąsto, ką ji iš tikrųjų reiškia?
1998 m. spalio 28 d. UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, priklausanti „Penkių kontinentų“ įmonių grupei, Lietuvoje pradėjo tiesti pirmąjį šviesolaidinį interneto tinklą.
„Šviesolaidinio interneto atsiradimas Lietuvoje iš esmės pakeitė interneto tinklo galimybes, išaugino jo spartą, kuri ir toliau auga. Vartotojų jau nebenustebinsi 100 Mb/s ar 300 Mb/s interneto sparta. Reikliausi jų dabar reikalauja 1 Gb/s spartos interneto, kuris Lietuvoje prieinamas jau nuo 2012 m. Ne už kalnų diena, kai eiliniai gyventojai galės mėgautis ir 10 Gb/s spartos internetu“, – sako UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ direktorius Romas Rimgaila.
R. Rimgaila pabrėžia, kad internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Vis daugiau įrenginių nuolatos yra prijungti prie interneto – ir ne tik kompiuteriai, išmanieji telefonai, bet ir automobiliai. Lėktuvuose diegiami sprendimai, leidžiantys naršyti internete skrydžio metu. Televizorius nebėra vien vaizdo perdavimo įrenginys, jo ekrane galima naršyti internetą, klausyti muzikos, bendrauti su draugais ir žaisti žaidimus. Visam tam būtinas spartus šviesolaidinis internetas.
Kas tas šviesolaidis?
Šviesolaidis – tai optinis kabelis, sudarytas iš plonyčių šviesai laidžių stiklo gijų. Šviesa įeina į jį pro vieną gijų galą, o tuomet daug kartų atsispindėjusi nuo sienelių, išeina pro kitą. Kabelyje yra daugiau nei 200 skaidulų, kurių kiekviena plaukioja skystame hidrofobiniame gelyje. Iš viršaus gijos saugomos plastikiniu, plieniniu ir metalo apvalkalu.
Kiekvienos gijos skersmuo siekia vos 8-100 mikrometrų (su apvalkalu apie 125 mikrometrus). Palyginimui – suaugusio žmogaus plauko skersmuo siekia apie 70-100 mikrometro.
Šviesolaidžio nesutryptų net dramblys
„Šviesolaidinis kabelis yra ypač patvarus. Jis gali išlaikyti iki 8 tonų svorį. Įsivaizduokit, dramblys vidutiniškai sveria 5-6 tonas. Taigi net jis nesutryptų“,– sako UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, kuri sostinėje prieš 20 metų pirmoji pradėjo tiesti šviesolaidinį tinklą (šiuo metu „Penki“), direktorius.
Stiklas, iš kurio pagamintas optinis kabelis, yra nepralaidus elektrai. Net, jei šalia kabelio trenktų žaibas, signalas nenutrūktų ir interneto greitis nesumažėtų. „Variniai kabeliai, kuriais internetą buvo populiaru tiekti prieš atsirandant optiniams tinklams, neatsparūs žaibui, todėl po audrų interneto ryšys neretai nutrūkdavo ir jam atkurti prireikdavo ne tik laiko, bet ir lėšų. Pradėjus naudoti optinius kabelius, ši problema išnyko,“– pasakoja Romas.
Dar viena varinių laidų blogybė – jie gundo vagis. Varis – brangus metalas, kurį galima parduoti, todėl varinių kabelių tiesėjams neretai tekdavo ir vis dar tenka susidurti su ilgapirščiais. Optiniai kabeliai vagiams nerūpi.
Kuo šviesolaidis pranašesnis už kitus laidus?
Variniais laidais duomenys perduodami elektriniais signalais, o šviesolaidžiais – optiniais signalais. Optinio signalo slopinimas šviesolaidyje yra gerokai mažesnis, o perduodamų dažnių juosta platesnė, nei elektrinio signalo variniuose laiduose, todėl šviesolaidžiu galima perduoti duomenis daug didesniu atstumu ir didesne sparta.
Be to, kiekviena šviesolaidžio gija gali būti panaudota kaip atskira ryšio linija. „Paprastais žodžiais tariant, šviesolaidžiu gauname greitesnį, stabilesnį internetą ir prie jo gali būti prijungta daug įrenginių vienoje patalpoje. Tai šiais laikais ypač aktualu, nes, pvz., vienoje šeimoje prie interneto būna prijungta bent keletas planšečių, keli kompiuteriai, dar išmanieji telefonai“, – šviesolaidžio privalumus vardija „Penki“ atstovas.
1998 m. „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pirmasis Lietuvoje pasiekė didžiausią interneto spartą, kuri tapo prieinama šviesolaidinio interneto „Penki“ (buvęs „Skynet“) klientams. 2008 m. buvo pasiūlyta 100 Mb/s sparta, 2012 m. – 1 Gb/s sparta, o 2017-ųjų lapkritį pirmą kartą šalyje įdiegtas 10 Gb/s greičio internetas Socialinių mokslų kolegijoje. Šiandien „Penki“ tinklu Vilniaus miesto gyventojams teikiamas spartusis interneto ryšys ir išmaniosios televizijos paslaugos.
