Internetas šiais laikais – vienas svarbiausių informacijos, ryšio ir pramogų šaltinių. Šiuolaikinė karta jau sunkiai įsivaizduoja, kad kažkada interneto nebuvo. Juk internetas – tai nuolatinis nepertraukiamas bendravimas. O ar žinote, kaip iš tikrųjų veikia internetas? Kas užtikrina nepertraukiamą jo veiklą?
Internetas šiais laikais – vienas svarbiausių informacijos, ryšio ir pramogų šaltinių. Šiuolaikinė karta jau sunkiai įsivaizduoja, kad kažkada interneto nebuvo. Juk internetas – tai nuolatinis nepertraukiamas bendravimas. O ar žinote, kaip iš tikrųjų veikia internetas? Kas užtikrina nepertraukiamą jo veiklą?
„Internetas – tai duomenų perdavimo tinklas. Juo informacija perduodama iš taško A į tašką B. Tie taškai yra IP (angl. Internet Protocol) adresai – unikalūs kodai, kurie atpažįsta prie interneto prijungtų įrenginių buvimo vietą visame pasaulyje. Informacija siunčiama per duomenų serverius, kurie saugomi duomenų apdorojimo centruose“, – interneto tinklo veikimą aiškina UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, sostinėje tiesiančios šviesolaidinį tinklą „Penki“, direktorius Romas Rimgaila.
Greičiausiai ir patikimiausiai informaciją galima perduoti per kabelį. Tačiau, ar įsivaizduojate, kaip visa tai yra sudėtinga ir kiek kainuoja?
Kabelių svoris
Pirmieji interneto kabeliai buvo variniai. 1973 m. JAV laivynas pirmą kartą įdiegė šviesolaidinę liniją „Little Rock“. 1976 m. JAV karinės oro pajėgos pakeitė orlaivio „A-7“ kabelinį ryšį į šviesolaidį. 302 variniai kabeliai, kurių bendras ilgis 1260 m, o svoris 40 kg, buvo pakeisti į 12 pluoštų, kurių bendras ilgis 76 m, o svoris – 1,7 kg. Nuo to laiko interneto ryšys ne tik pagreitėjo, bet ir „palengvėjo“ daugiau nei 20 kartų.
Lietuvoje prie varinių kabelių keitimo optiniais, visų pirma, prisidėjo bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Ji pirmoji 1998 m. spalį pradėjo tiesti šviesolaidinį tinklą „Skynet“ (dabar „Penki“).
Po vandeniu
Daugybė interneto kabelių eina po vandeniu. Dėl to tiesti kabelius yra sudėtinga ir daug kainuoja. Šis procesas trunka jau beveik 200 metų. 97 proc. duomenų perduodama būtent šiais kabeliais. Iki šiol nutiesta daugiau nei 300 povandeninių kabelių, nusidriekusių 900 tūkst. km. Jeigu ištiestume ir sujungtume visus interneto kabelius, jie pasiektų mėnulį ir dar triskart apsuktų Žemę.
Pats ilgiausias povandeninis kabelis siekia 40 tūkst. kilometrų. Jis nutiestas nuo Vokietijos iki Australijos. Pirmasis tarpžemyninis kabelis buvo nutiestas 1858 m. tarp Airijos ir Niufaundlendo salos (Kanadoje).
Po vandeniu tiesiami įvairių tipų kabeliai. Patys ploniausi prilygsta sodininko žarnoms. Visų šių kabelių viduje – šviesolaidinis pluoštas, apsaugotas drėgmei atspariu sluoksniu. Nutiesti tokį kabelį užtrunka kelis mėnesius, kainuoja milijonus, o jam atgabenti reikia milžiniško laivo.
„MIT Tech Review“ duomenimis, kasmet užfiksuojama apie 50 šio kabelio trūkių. Juos remontuoja narai arba specialūs laivai, kurie ištraukia ir įtempia sutrūkusius kabelius, kad juos būtų galima suremontuoti denyje.
Remonto darbai savo tikslumu prilygsta chirurginei operacijai. Remontininkų brigada dirba su skalpeliais, laikikliais ir nuriebalinančiu skysčiu, kad per pažeistas vietas prieitų prie plonyčių šviesolaidžio gijų.
Nutrūkusios kabelio dalys virinamos, įkaitinant iki 2000°C, kol kvarcas pradeda tekėti ir suformuojama siūlė.
Po žeme
Iš vandens kabeliai pereina po žeme. Po žeme kloti ir prižiūrėti kabelius paprasčiau. Dažniausiai kabeliai klojami šalia kelių, dujotiekio ir vandentiekio vamzdžių, tad prireikus juos pasiekti ir paremontuoti yra nesudėtinga. Iš čia kabeliai pasiekia duomenų apdorojimo centrus.
Kiekviename duomenų apdorojimo centre stovi galybė serverių, su juos vėsinančiais ventiliatoriais, kurie veikia ypač garsiai. Kiekvienas toks centras sunaudoja tiek energijos, kiek vidutiniškai išnaudoja 3000 namų gyventojų. Šių centrų apsaugos lygis toks pats ar net didesnis, kaip kai kurių pasaulio oro uostų. Būtent iš šių duomenų centrų gauname interneto ryšį per tuos pačius kabelius. Kabelis gali būti nutiestas iki ryšio operatoriaus arba iki pat jūsų namų.
Sakysite, kad nematote jokių laidų? Vadinasi, arba jūsų interneto paslaugų teikėjas juos tvarkingai paslėpė, arba naudojatės bevieliu interneto ryšiu. Tačiau bet kuriuo atveju, pasaulinis interneto tinklas neegzistuotų be tų po vandeniu slypinčių kabelių ir patikimai saugomų duomenų centrų. Visa tiesa slypi anapus.
