Internete komentarų audrą įžiebė istorija apie kosminius pinigus kainavusį lietuvės skambutį iš užsienio močiutei. Tačiau telekomunikacijų atstovai tokių istorijų pastaraisiais metais girdėjo tikrai ne vieną ir ne dvi. 
Internete komentarų audrą įžiebė istorija apie kosminius pinigus kainavusį lietuvės skambutį iš užsienio močiutei. Tačiau telekomunikacijų atstovai tokių istorijų pastaraisiais metais girdėjo tikrai ne vieną ir ne dvi.
Milžiniškų sąskaitų už telefoninius pokalbius lietuviai sulaukia todėl, kad painioja du visiškai skirtingus terminus – tarptautinius pokalbius ir tarptinklinį ryšį.
Nesusipažinusiems su šiomis sąvokomis jos atrodo vienodos. Bet tai – visiškai skirtingos ir skirtingai apmokestinamos ryšio operatorių paslaugos. Trumpai priminsime istoriją: Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir šios šalies mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis besinaudojanti lietuvė nustebo, kad valandą trukęs skambutis į Lietuvą močiutei kainavo daugiau nei 100 svarų (apie 1,50 svaro sterlingų už minutę).
Piniginę patuštinusi mergina sakė neįsivaizdavusi, kad šiais laikais gali egzistuoti tokios didelės tarptautinių pokalbių kainos. Stebėjosi ir komentatoriai: juk 2017-ųjų birželio 15-ąją Europos Sąjungoje buvo panaikinti tarptinklinio ryšio (angliškai „roaming“) mokesčiai. Tad kodėl iš Anglijos paskambinti močiutei į Lietuvą gali būti taip brangu?
Pigių tarptautinių pokalbių įmonės „MOREmins“ vadovas Andrius Butvilas atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje nuo praėjusių metų buvo panaikinti tik tarptinklinio ryšio mokesčiai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dar kitaip jie vadinami ryšio užsienyje mokesčiais arba angliškai – „roaming“.
Ši naujovė leidžia sutaupyti pinigų tik tiems žmonėms, kurie laikinai keliauja po užsienį Bendrijos viduje. Keliaujant atsiliepti į skambutį dažniausiai nieko nekainuoja, o skambutis namo kainuoja labai pigiai.
„Kaip supratau iš pateiktos informacijos, minėta mergina niekur nekeliavo, o nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tokiu atveju, skambindama močiutei į Lietuvą, ji naudojosi ne tarptinkliniu ryšiu. Ji atliko tarptautinį skambutį. Tarptautinių pokalbių kainų Europos Sąjungos institucijos nereguliuoja. Operatoriai nusistato savo tarifus – vieni didesnius, kiti mažesnius, ir tai jų teisė. Paprastai didžiųjų operatorių tarptautinių pokalbių tarifai būna dideli“, – aiškino A. Butvilas.
Specialistas sako nuo praėjusios vasaros girdėjęs ne vieną panašią tiek užsienyje, tiek Lietuvoje gyvenančių lietuvių istoriją: neįsigilinimas į telekomunikacijų terminus skaudžiai kerta per pinigines.
„Tarptautinis pokalbis (tarptautinis skambutis) – kai skambini iš šalies, kurioje nuolat gyveni, su tos šalies SIM kortele. Kaip minėtos istorijos herojė – gyvena Jungtinėje Karalystėje ir naudojasi Jungtinės Karalystės operatoriaus SIM kortele („Vodafone“).
Jeigu mergina būtų skambinusi iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą su Lietuvos ryšio tiekėjo SIM kortele, tuomet tai būtų tarptinklinis ryšys ir tarifas būtų labai žemas dėl ES reglamento. Tačiau ilgai to daryti negalima, nes ES yra nustačiusi sąžiningo naudojimosi taisykles. Tai reiškia, kad tarptinklinio ryšio mokesčiai sumažinti tik laikinai keliaujantiems po ES teritoriją. Vėliau operatorius turi įjungti įprastus tarifus, kad nepatirtų nuostolių.
Sąžiningo naudojimosi taisyklės įvestos dar ir tam, kad nepradėtų žmonės, gyvendami vienoje šalyje, naudotis kitos („pigesnės“) šalies SIM kortele. Pavyzdžiui, kad nepradėtų visi vežtis pigių planų iš Rumunijos ir naudotis jais nuolat gyvendami Jungtinėje Karalystėje“, – aiškina A. Butvilas. Daug kas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad tarptinklinio ryšio mokesčiai nėra panaikinti kruiziniuose laivuose ir keltuose, plaukiojančiuose tarp ES uostų.
Pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio mokesčiai gali būti labai dideli keliaujant keltais ir kruiziniais laivais Viduržemio jūra, Baltijos jūra, Lamanšo sąsiauriu. Esant atokiau nuo kranto, skambinama palydoviniu ryšiu. Jo įkainių Europos institucijos irgi nereguliuoja. Minutė atsiliepti ir paskambinti gali kainuoti kelis ar net keliolika eurų.
