Išmaniųjų telefonų gamintojų šiais laikais yra tiek daug, kad būtų sunku visus juos suskaičiuoti. Žinoma, populiariųjų trejetukas nesikeičia jau kuris laikas, tačiau po juo seka daugybė smulkesnių kompanijų, kurių kai kurie gal net nėra girdėję. Dažnai įsigijus mažiau žinomo gamintojo produkcijos tikimės, kad jų operacinė sistema veiks gerai, o jeigu ne – tuomet pavyks sulaukti atnaujinimų. Tačiau ne visada tai įvyksta net ir tuomet, kai gamintojas tai žada.
Išmaniųjų telefonų gamintojų šiais laikais yra tiek daug, kad būtų sunku visus juos suskaičiuoti. Žinoma, populiariųjų trejetukas nesikeičia jau kuris laikas, tačiau po juo seka daugybė smulkesnių kompanijų, kurių kai kurie gal net nėra girdėję. Dažnai įsigijus mažiau žinomo gamintojo produkcijos tikimės, kad jų operacinė sistema veiks gerai, o jeigu ne – tuomet pavyks sulaukti atnaujinimų. Tačiau ne visada tai įvyksta net ir tuomet, kai gamintojas tai žada.
Technologijos.lt sulaukė kelių skaitytojų paklausimų, kodėl biudžetinių telefonų gamintojai, tokie kaip „Vernee“ ar „Oukitel“, pradžioje pažada telefonų atnaujinimus, o paskui „pradingsta kaip į vandenį“. Tad pabandykime apžvelgti pagrindines priežastis dėl ko kai kurie išmaniųjų telefonų gamintojai vienus modelius atnaujina itin dažnai, kitus rečiau, o kai kurių atnaujinimai taip ir nepasiekia.
Pradėkime nuo to, jog turbūt kiekvienas išmaniųjų telefonų gamintojas naudoja bent kažkiek perdarytą „Android“ operacinės sistemos versiją. Tai reiškia, jog „Google“ atnaujinus operacinę sistemą – daugiau ar mažiau pakeitimų naujausioje versijoje turi atlikti ir telefonų gamintojas, kuris nori savo vartotojui pasiūlyti naujesnę versiją telefone.
Didelę įtaką operacinės sistemos atnaujinimams turi ir įrenginio kaina. Jeigu įsigysite aukštos klasės telefoną, kurie kainuoja tikrai nemažai, galite būti visiškai ramūs, nes gamintojas stengsis ištaisyti visas vartotojų surastas klaidas kuo greičiau, o taip pat pasiūlys ir naujausias „Android“ operacinės sistemos versijas.
Tačiau jeigu įsigysite labai pigų telefonų, didžiausia tikimybė, jog teks pasitenkinti pažadais apie atnaujinimus, bet jų niekada taip ir nesulauksite. Kodėl taip yra?
Visų pirma – biudžetinės klasės įrenginiuose naudojama ne pačios naujausios detalės, o dažnai jos būna nebepalaikomos ir pačių gamintojų. Tai leidžia jas pirkti mažesnėmis kainomis ir tuo pačiu, sukurti tikrai gerų parametrų telefoną už itin mažą kainą. Tačiau tuo pačiu, tai reiškia, jog „Google“ išleidus operacinės sistemos atnaujinimą bei jį pritaikius Jūsų įrenginiui – juo, greičiausiai, taptų neįmanoma naudotis, nes viduje esantys komponentai yra pernelyg seni arba netinkami naudojimui su atnaujinta versija. Tačiau tai ne vienintelė priežastis dėl ko Jūsų telefonas gali nesulaukti atnaujinimų.
Antroji to priežastis – net jei techninė įranga dar leidžia tai padaryti, bet kokiu atveju tokie atnaujinimai kainuoja nemažai pinigų. Atsiradus atnaujinimui – jis turi būti pritaikytas kiekvienam telefono modeliui atskirai, o tai reiškia, jog prie to turi dirbti atitinkamas kiekis testuotojų ir programuotojų – reikia patikrinti visas pasikeitusios operacinės sistemos funkcijas, kaip jos veikia sename telefone ir tai, kas neveikia, tvarkyti ir papildyti.
Kai kurios kompanijos, o ypatingai tai liečia nedidelius Kinijos gamintojus, siekia vartotojui pasiūlyti kuo pigesnį įrenginį, o to pasekoje – neturi pakankamai lėšų, kurias galėtų ateityje skirti to įrenginio programiniam palaikymui. Ekonominės priežastys yra labai lengvai nuspėjamos – jei flagmanų gamintojai gali užsidėti didesnį antkainį ir taip surinkti daugiau pelno iš vieno pardavimo, tai biudžetinių telefonų gamintojai yra itin suspausti tokiose galimybėse – iš vieno modelio pardavimo gaunamas pelnas yra nesulyginamai mažesnis.
Tiesa, ši problema būdinga ne tik itin pigius telefonus gaminančioms kompanijoms, tačiau ir toms, kurios stengiasi pasiūlyti kuo daugiau skirtingų modelių.
Pažvelkime kas atnaujinimus savo įrenginiams pasiūlo greičiausiai. Kaip atspirties tašką – imkime „Android Nougat“ atnaujinimą, kuris oficialiai išleistas buvo praėjusių metų rugpjūčio 22 dieną.
Tiesa, iš pradžių reikėtų paminėti tai, jog „Google“ telefonai atnaujinimus gauna patys pirmieji. Tačiau kas seka paskui?
Taigi, po 78 dienų atnaujinimą į naująją „Android“ versiją savo vartotojams pateikė LG, atnaujindama savo flagmaną „LG G5“. Vėliau sekė „Motorola“ su 88 dienomis, HTC su 95, „Sony“ su 99 dienomis.
Įdomu tai, jog „Samsung“ savo įrenginiams „Android Nougat“ atnaujinimą pristatė tik po 143 dienų. Tam tikriausiai daug įtakos turėjo ir tai, jog „Samsung“ yra ganėtinai smarkiai perdirbę standartinę šios operacinės sistemos versiją. Tačiau įdomu tai, jog Pietų Korėjos milžiną pagal šiuos atnaujinimus aplenkė tokios Kinijos kompanijos kaip „Xiaomi“ ar „OnePlus“, kurių įrenginiai atnaujinimų sulaukė po atitinkamai 126 ir 131 dienos. Tačiau tai yra pakankamai dideli gamintojai, kurie turi pakankamai resursų, jog galėtų pasiūlyti dažnus ir pakankamai greitus atnaujinimus savo pirkėjams.
Visiškai kitokia situacija yra su mažesnėmis kompanijomis, tokiomis kaip „Vernee“, „Oukitel“, „Doogee“, „Leagoo“ ar dar daugybę kitų gamintojų iš Kinijos. Nors gamintojai ir žada, jog jų produkcija sulauks atnaujinimų pakankamai dažnai, tačiau sudėjus aukščiau paminėtus faktorius – tai tampa tiesiog sunkiai pakeliama našta gamintojui.
Tad gali kilti logiškas klausimas, kodėl gamintojai žada atnaujinimus, nors neįvykdyti pažadai ne tik nepadeda, bet ir kenkia reputacijai? Kiekvienas biudžetinių modelių gamintojas puikiai supranta situaciją ir riziką, bet tuo pačiu žino, kaip sunku išsiskirti iš daugybės konkurentų produkcijos. Todėl stengiamasi pasiūlyti bent vieną telefono parametrą, jų derinį ar kitą savybę, kuri būtų išskirtinė lyginant su visą analogų pasiūla. Ir operacinės sistemos atnaujinimas – būtų idealiai tam tinkamas dalykas.
O toliau, vienas iš galimų ir gana tikėtinų scenarijų, kaip prasideda žaidimas „va bank“. Pagaminus modelį paskaičiuojama, kiek reikia jo parduoti (ir tai padaryti labai greitai), kad surenkamos lėšos padengtų atnaujinimus – jeigu gamintojas prognozuoja, kad jam tai gali pavykti, oficialiai paskelbia apie pažadą atnaujinti operacinę sistemą. Toks pažadas turėtų paskatinti pardavimus ir padėti pasiekti reikiamą slenkstį. Bet jei kažkas nepavyksta ir pardavimai atsilieka nuo grafiko, laisvų lėšų atnaujinimui neatsiranda. O gal net padidėja marketingui skirtas biudžetas. O rinka labai dinamiška, ilgai laukti su seno modelio pardavimais būtų pražūtinga ir norint neatsilikti nuo konkurentų, reikia investuoti į naujus modelius. Ir galiausiai, nauji anonsai visiškai nustelbia senąjį modelį – apie kokį sistemos atnaujinimą dar begali eiti kalba? Žinoma, tai tik hipotezė, bet ji paaiškintų didelį pradinį gamintojų optimizmą ir tylų atsitraukimą paskui.
Koks patarimas pirkėjams? Jei norite garantuotos operacinės sistemos atnaujinimo, orientuokitės į garsiausius flagmanus – jie kainuoja brangiau, bet už tai gaunate maksimalias garantijas. Tai nereiškia, kad biudžetiniuose telefonuose niekada nesulauksite atnaujinimų – jų galima tikėtis populiariame ir sėkmingame modelyje, bet koks tai bus prieš perkant, nuspėti sudėtinga. Kitą vertus, biudžetiniai telefonai skirti sutaupymui ir tai yra pagrindinis jų privalumas, ko negali pasiūlyti joks flagmanas. Tikėtis kažko daugiau – galima, bet tai nebūtinai virs realybe.
