Didėjantys telefonų ekranai leidžia suprasti, kad pirminė šių įrenginių funkcija tampa ne tokia svarbi. Tad kodėl prigijo įrenginiai, kurie iš pradžių laikyti nepatogiu telefonų ir planšetinių kompiuterių kompromisu? Greičiausiai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios apskritai išpopuliarėjo išmanieji telefonai, – funkcionalumo.
Išmaniųjų telefonų eros pradininkas „iPhone“ turėjo 3,5 colio įstrižainės jutiklinį ekraną. Per šešerius gamybos metus šis ištįso palyginti nedaug – iki 4 colių. Bendrovės „Apple“ dizaineriai ilgai buvo įsitikinę, kad įrenginys didesniu ekranu daugeliui žmonių būtų nepatogus naudoti. O didumo poreikį turi patenkinti planšetinis kompiuteris.
Todėl, kai „Samsung“ 2011 m. rudenį pristatė išmanųjį telefoną su kone absurdiško 5,3 colio įstrižainės ekranu ir specialiu rašikliu, daugelis tai palaikė kraštutiniu nukrypimu nuo standarto. Tačiau gigantiški mobilieji netapo dar vienu nevykusiu eksperimentu technologijų istorijoje. Per pastaruosius dvejus metus jų geisti pradėjo ne tik dėl technologinių naujovių šiek tiek kvanktelėję Azijos šalių gyventojai, bet ir vakariečiai.
Spalio pradžioje pasirodė trečioji didžiojo „Samsung“ telefono versija „Samsung Galaxy Note 3“. Per pirmą mėnesį parduota 5 mln. vienetų. Šis skaičius prilygo prieš dvejus metus pristatyto tuo metu populiariausio „iPhone 4S“ pardavimo rezultatams.
Rinkos tyrimų bendrovės „Canalys“ duomenimis, trečią šių metų ketvirtį telefonų su dideliais ekranais (5 colių ir didesnė įstrižainė) pardavimas sudarė 22 proc. visų išmaniųjų įrenginių prekybos. Didesnė dalis parduotų šio tipo gaminių priklausė rinkos segmento pradininkei „Samsung“.
Konkurencija intensyvėja – šį rudenį pasirodė milžiniški bendrovių HTC, LG ir „Sony“ telefonai, kurie ekrano įstrižaine sugebėjo pranokti net minėtąjį „Samsung“ modelį. Iki metų pabaigos jų gretas papildys ir pirmas didelis telefonas su „Windows Phone“ operacine sistema – „Nokia 1520“. Beje, po metų galime sulaukti ir gerokai ištįsusio „iPhone“ modelio, kurį tariamai šiuo metu pradėjo kurti „Apple“ dizaineriai.
Prioritetų pokyčiai
Tad kodėl prigijo įrenginiai, kurie iš pradžių laikyti nepatogiu telefonų ir planšetinių kompiuterių kompromisu? Greičiausiai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios apskritai išpopuliarėjo išmanieji telefonai, – funkcionalumo.
Didesniame ekrane neabejotinai patogiau peržiūrėti interneto tinklalapius (dažnai galima naršyti po visavertes, o ne mobiliąsias svetainių versijas), skaityti e. knygas, mėgautis vaizdo įrašais ar žaidimais. Pagaliau kai kam didelis telefonas gali atstoti net planšetinį kompiuterį, todėl nebereikia turėti dviejų skirtingų šiuolaikinių įrenginių.
Vis dėlto, ekrano dydis yra apribotas – negalima gaminti tokio įrenginio, kurio neišeitų laikyti viena ranka ar įsikišti į kišenę. O telefonai su 6 colių įstrižainės ir didesniais ekranais artėja būtent prie tokios ribos. Tačiau net ir šis apribojimas nėra absoliutus.
Pavyzdžiui, 8 cm pločio ir 15 cm ilgio mobiliuoju paprastai viena ranka negalėtų naudotis kiekvienas lietuvis, tai būtų dar sudėtingiau daryti smulkesnio sudėjimo azijiečiams. Vis dėlto, kaip jau minėta, gigantiškų mobiliųjų įrenginių populiarumo banga kilo tokiose šalyse kaip Kinija ir Pietų Korėja. Tai rodo, kad patogi forma šiuo atveju nėra prioritetas.
2005-aisiais tuometė telefonų lyderė „Nokia“ pristatė vieną mažiausių mobiliųjų, kuris iš esmės tiko tik skambinti. Pirmasis „iPhone“ parodė, kad telefonas gali būti kur kas daugiau negu balso perdavimo įrenginys. Gigantizmo eroje ši pirminė funkcija tampa tik viena iš daugybės galimybių, kuriomis naudojamasi mobiliajame. Tai kitas išmaniųjų telefonų evoliucijos etapas.
