Išmanieji telefonai – nuo žaisliukų iki smegenis kepančių bombų

Tarp populiariausių išmaniųjų telefonų paslaugų – tos, kurios praverčia neturint priėjimo prie kompiuterio – el. paštas, navigacija, paieška, naujienos, orų prognozė, elektroninė bankininkystė, taip pat socialiniai tinklai „Facebook“ bei „Youtube“. Tačiau gal tai – tik smulkmė, iš to, ką gali pasiūlyti geras išmanusis telefonas? Taigi, kodėl „Ferrari“, su kuriais kaimo žvyrkeliais nepalakstysi? Dar daugiau, norėjimas spustelėti akseleratorių prieš kaimynų langus, gali baigtis skaudžia pamoka duobėje.

Išmanieji – ne prabanga, o būtinybė?

Kiek išmanieji telefonai populiarūs Lietuvoje, kiek šalies gyventojai naudojasi moderniosiomis technologijomis, o ne perka šiuos telefonus tik pasipuikuoti prieš draugus, Alfa.lt teiravosi Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių.

Didžiausios mobiliojo ryšio operatorės „Omnitel“ pardavimo viceprezidentas Rytis Ambrazevičius tikino, jog išmanusis telefonas jau nėra prabangos prekė. Tokį teiginį jis grindė sparčiai augančiu išmaniųjų telefonų pardavimu.

„Per pirmąjį 2011 metų pusmetį „Omnitel“ pardavė 2,5 karto daugiau vienetų išmaniųjų telefonų nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Per šį laikotarpį populiariausi buvo įvairūs „Samsung“, „Nokia“, „Huawei“ modeliai bei „iPhone 4“, – pasakojo R. Ambrazevičius. – Tiek privatūs, tiek verslo klientai renkasi panašius išmaniųjų telefonų modelius, kurių yra platus pasirinkimas už priimtiną kainą.“

Jis atskleidė, jog per pirmąjį šių metų pusmetį „Omnitel“ pajamos ir iš mobiliųjų duomenų įrangos (nešiojamųjų kompiuterių, modemų, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių) pardavimo, ir iš mobiliojo interneto paslaugų, įskaitant duomenų perdavimą išmaniaisiais telefonais, augo 42 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. 84 proc. didėjo ir duomenų perdavimas bendrovės tinkle.

Pasak Andriaus Baranausko, „Tele2 Lietuva“ viešųjų ryšių vadovo, jų kompanija negali atskleisti tikslių skaičių, tačiau esą išmaniųjų telefonų paklausa sparčiai auga. Tam didelės įtakos turi tiek jų teikiamos galimybės ir modelių gausa, tiek ir kaina: operatoriai daugeliui aparatų taiko labai dideles nuolaidas, tad absoliučiai populiariausias būna tas modelis, kuriam būtent tą savaitę ar mėnesį taikoma akcijos nuolaida.

Trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai siūlo įsigyti telefonus ir su subsidijomis, kai sumokėję nedidelę dalį telefono kainos klientai aparatą išsiperka per tam tikrą laiką. Populiariausias toks įsipareigojimų terminas yra dveji metai.

Paklaustas, kas perka mobiliuosius išmaniuosius telefonus, A. Baranauskas sakė, jog bendrovė tokios statistikos nerenka, kaip ir nerenka informacijos, kam būtent išmanieji yra naudojami klientų, pokalbiams, e. paštui, bendravimui socialiniuose tinkluose ar kam nors kitam.

R. Ambrazevičius savo ruožtu teigė, kad, kaip ir visi telefonai, išmanieji taip pat dažniausiai naudojami kalbėti. Tarp populiariausių išmaniųjų telefonų paslaugų – tos, kurios praverčia keliaujant ir neturint priėjimo prie kompiuterio – el. paštas, navigacija, paieška, naujienos, orų prognozė, elektroninė bankininkystė, taip pat socialiniai tinklai „Facebook“ bei „Youtube“.

Raminta Rimkienė, „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene, teigia, jog jų skaičiavimais šalyje yra apie 250–300 tūkstančių žmonių, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais, o populiariausi išmaniųjų telefonų prekiniai ženklai Lietuvoje yra „Nokia“, „BlackBerry“, „Samsung“ ir HTC. Per pirmąjį pusmetį „Bitėje“ išmaniųjų telefonų dalis sudarė ketvirtadalį visų parduodamų telefonų.

Ji taip pat cituoja technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ ataskaitą, kurioje nurodoma, jog Lietuvoje gegužės mėnesį išmaniųjų telefonų pardavimai sudarė apie trečdalį nuo visų mobiliųjų telefonų pardavimų.

„Mes, savo ruožtu, stengiamės, kad išmanieji telefonai būtų prieinami visiems vartotojams, nepriklausomai nuo pajamų. Pagal klientų įpročius ir klausimus, užduodamus mūsų specialistams salonuose, matome, kad dažniausiai išmanieji telefonai yra naudojami spaudos ir verslo naujienų sekimui, el. pašto tikrinimui, susirašinėjimui ir bendravimui su draugais per socialinius tinklus, pvz. „Facebook“. Taip pat populiarios ir parsisiunčiamos programėlės – ypač lietuvių kurtos programos ir žaidimai“, – aiškino R. Rimkienė.

Pavojingi azijiečiai?

Sparčiai pasaulyje populiarėjantys išmanieji telefonai patraukė ir viską pigiai kopijuojančios Kinijos dėmesį. Iš šios ir kaimyninių Azijos šalių internetinės prekybos upėmis į pasaulį pasipylė ir nuo žymių gamintojų nukopijuoti ir pačių azijiečių sukurti aparatai.

Tokie telefonai dažnai turi galybę funkcijų ir yra ypač pigūs. Tarkime už porą šimtų litų per internetinius tarpininkus Lietuvoje galima parsisiųsti net keturias SIM korteles palaikantį telefoną, kurias gali dirbti keturiais dažniais, turi integruotą televizorių ir dar krūvą funkcijų.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento specialistas Vaidotas Palionis teigia, kad kuo daugiau funkcijų palaiko telefonas, tuo didesnę spinduliuotę jis skleidžia.

Specialistas pataria perkant aparatus pasitikrinti ar šie pažymėti CE ženklu, kuris reiškia, kad perkamas daiktas atitinka bendrus ES saugumo reikalavimus ir nepirkti iš įtartinų pardavėjų . Žinoma, turint galvoje Kinijos pomėgį kopijuoti ir klastoti, dvi raidės paguodos dėl saugumo neteikia.

Prognozuoti tokių aparatų poveikį sveikatai taip pat sunku.

„Modernūs telefonai specialiai ekranuojami, saugomi, kad kuo mažiau galėtų įtakoti savininką. Tenka apgailestauti, kad Seimas tobulindamas įstatyminę bazę neatsižvelgė į mūsų siūlymą, kad pardavėjai ar gamintojai pateiktų pirkėjui jų parduodamų aparatų spinduliuotės lygius ir žmogus pats galėtų apsispręsti, kokio poveikio organizmui nori“, – sakė V. Palionis.

Vartotojai skundžiasi

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba iš visų skundų, susijusių su vartojimo prekėmis ir paslaugomis, gauna apie 6–8 proc. prašymų dėl mobiliųjų telefonų. Dažniausiai vartotojai skundžiasi įsigytų prekių kokybe arba netinkamos informacijos apie telefonus suteikimu.

Daugiau prašymų sulaukiama ir dėl išmaniųjų telefonų. Vartotojai skundžiasi ne tik mechaniniais telefono aparatų trūkumais (sulūžusios detalės, sugedę mygtukai, nejautrus liečiamasis ekranas), bet ir dėl programinių gedimų ar pan. (programinės įrangos ar operacinės sistemos gedimai, nepatogus aparato valdymas, problemos jungiantis prie interneto/navigacijos sistemos).

Taip pat vartotojai skundžiasi, kad telefono aparatai patys siunčiasi programinius atnaujinimus ar jungiasi prie interneto, dėl ko yra priskaičiuojamos didesnės sumos už paslaugas. Taip pat dažnai sulaukiama nusiskundimų, kad pardavėjas netinkamai pašalina prekės trūkumus, dėl ko gedimas kartojasi.