Prieš tris metus 4G ryšys atrodė labai tolimas dalykas. Tačiau kai skandinavai pradėjo diegti 4G LTE ryšį anapus Baltijos, perspektyva gerokai priartėjo. Juk mūsų telekomunikacijos, kaip ir bankai, iš esmės yra skandinaviškos.
Prieš tris metus 4G ryšys atrodė labai tolimas dalykas. Tačiau kai skandinavai pradėjo diegti 4G LTE ryšį anapus Baltijos, perspektyva gerokai priartėjo. Juk mūsų telekomunikacijos, kaip ir bankai, iš esmės yra skandinaviškos.
Šiemet apie 4G prabilta ne tik tarp entuziastų, bet ir oficialiuose komunikacijų bendrovių pranešimuose. Kai „Omnitel“ surengė pirmą 4G demonstraciją žurnalistams dalyvauti negalėjau, tačiau tą patį testą turėjau galimybę stebėti šią savaitę. O tuo pačiu paklausinėjau „Omnitel“ specialisto Ramūno Šablinsko ir apie kitus 4G aspektus.
(4G žada spartą iki 100 Mb/s, neprisirišus laidais)
Pirmas IP standartas. Teisūs tie, kas sako, kad iki šiol mobiliojo ryšio operatoriai internetui naudojo toli gražu ne tam pritaikytas technologijas. Visi „G“ iki 4G iš esmės yra skirti balso komunikacijoms. Žinoma, tobulėjanti ryšio įranga leido įsprausti duomenų srautus šalia balso, tačiau 4G yra pirmasis standartas, specialiai pritaikytas interneto protokolui. O kadangi į tą patį standartą nebėra prasmės atskirai integruoti balso ryšį, tai jis bus irgi siunčiamas per IP. Taip, kaip dabar daro „VoIP“ programos – „Skype“ ir kitos. Tačiau mano pašnekovas atkreipė dėmesį į „Skype“ ir ryšio operatorių paslaugų skirtumus. Jei „Skype“ yra „best effort“ tarnyba, iš esmės neatsakanti už ryšio kokybę ar netgi sujungimą, mobiliojo ryšio operatoriai privalės įdiegti „VoIP“ taip, kad visos paslaugos veiktų ne mažiau patikimai, nei veikia dabar.
Okupuoti dažniai. Bepigu švedams ar norvegams diegti 4G ryšį – Skandinavijoje 800 MHz ir 2,6 GHz dažniai yra atlaisvinti specialiai šiam naujam ryšio diapazonui. Mums yra gerokai kebliau. 800 MHz dažnį komunikacijoms naudoja Rusijos kariškiai. Įdomu tai, kad jų „įtakos zona“ driekiasi net 300 km už savų sienų, tad beveik visa Lietuvos, Latvijos ar Estijos teritorija į ją patenka. Kadangi mes nesugebėsime pavaryti rusų kareivių 300 km į šalies gilumą (o Kaliningrado apskrityje ir nėra kur), tai teks sulaukti, kada Rusijos kariuomenė keis ryšio techniką ir atlaisvins 4G reikalingus dažnius.
Estijoje bent jau 2,6 GHz ruožas pradėtas naudoti, o mes ir čia turime kliūčių. Kai kuriuose Lietuvos miestuose (Kaune, gal ir Vilniuje) jis yra naudojamas skaitmeninės antžeminės TV transliacijoms. Toms, kurioms žmonės naudoja kryptines antenas. Dažniai buvo išnuomoti dar tuomet, kai apie 4G tegalėjome pasvajoti, o dabar ne taip jau lengva juos išlaisvinti – juk į dabar naudojamą ryšio įrangą investuota nemažai pinigų.
Todėl „Omnitel“ Lietuvoje šiandien turi tik bandymams skirtą, nekomercinę 4G dažnių licenciją. Bandymais tad ir užsiėmėme.
(1080p HD vaizdo transliacija)
100 Mb/s. Kam reikia 100 megabitų kelyje? Na, spartos niekada nebūna per daug. Be to, tas „kelyje“ vis dažniau virsta „įprastai“, nes žmonės yra linkę atsisakyti laidų ir papildomos įrangos ir namuose. Su 100 Mb/s sparta galima žiūrėti HD kokybės vaizdo įrašą be menkiausių trikdžių. Tai šiandien. O juk reikia pagalvoti ir apie tai, kas gali būti ryt. Pavyzdžiui, 3D kino (jei toks tikrai paplis namuose) vaizdui reikia dvigubai didesnio srauto, nei naudoja „1080p HD“. Neatmeskime ir vaizdo pokalbių, kuriuos kol kas dėl 3G ryšio pralaidumo problemų, „Apple“, pavyzdžiui, įdiegė tik per „Wi-Fi“.
Vienas didelis naujos kartos mobiliojo ryšio siųstuvų privalumas yra tas, kad jie yra perprogramuojami pageidautinam ryšio diapazonui ir srautui nekeičiant pačios „geležies“. Šiais laikais antenų įrengimas ir valdymas – daugiau programuotojo nei inžinieriaus darbas.
4G kartos ryšio stotelės pernakt visoje Lietuvoje neišdygs, tačiau nuo šiol visos ankstesnės, baigusios tarnybos ciklą (3–4 metai) stotelės bus keičiamos jau į parengtas 4G ryšiui.
Pinigai ir keturios antenos. Sparčiai 4G ryšio plėtrai trukdo ne tik užimti dažniai ir senos įrangos balastas. Didžiausias kliuvinys – įspūdingos 4G modemų kainos. Tas, pavyzdžiui, „Samsung“ modemas, su kuriuo atlikome bandymus, kainuoja… 600 eurų (2072 litų)! Kas šiandien tiek pasiryžęs sumokėti už modemą (neįskaičiuojant ryšio paslaugų kainos)? Todėl operatoriai laukia kitų metų, kuomet, tikimasi, modemai atpigs bent tris kartus.
Kitas dalykas – antenos. Maksimaliam 4G dažnių išnaudojimui yra reikalingos keturios antenos. Jei visas jas sugrūsime į telefoną, tai jis gal būt išsilydys (4G USB modemas, naudotas bandymams, po didelių apkrovų labai kaista), o jei neišsilydys, tai ryšys truks gal tik minutes, nes ilgiau neužteks akumuliatoriaus resurso. Jau nekalbant apie procesoriaus pajėgumus, kurių reikia 4G signalo apdorojimui.
Žinoma, ir antenos, ir procesoriai tobulės. Jau šiemet turėtų pasirodyti „Samsung“ procesorius, kuriame visos 4G mikroschemos yra sudėtos į vieną lustą. Taip daug pigiau ir energijos susitaupo. Vis dėlto, pirmiausiai 4G turėtų atsirasti nešiojamuosiuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, kur yra daugiau vietos antenoms (tiesa, galima montuoti ne visas keturias, o tik dvi – tačiau tuomet ir sparta krenta) ir galima įtaisyti talpesnį akumuliatorių. Masiniam naudojimui skirti 4G telefonai gali pasirodyti 2012-aisiais.
Taigi, iš esmės visos problemos yra išsprendžiamos. Technologija iki masinio vartotojo turėtų subręsti per 2–3 metus, nors entuziastai ketvirtąja mobiliojo ryšio karta galės pradėti naudotis jau kitais metais.
