Lietuva turi kuo pasidžiaugti. Parinktas tuo metu novatoriškas MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodas, stiprus mokamos skaitmeninės antžeminės TV operatorius ir santykinai spartus skaitmeninės antžeminės TV tinklo diegimas Lietuvai leidžia pirmauti, lyginant su situacija kaimyninėse šalyse.
Parinktas tuo metu novatoriškas MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodas, stiprus mokamos skaitmeninės antžeminės TV operatorius ir santykinai spartus skaitmeninės antžeminės TV tinklo diegimas Lietuvai leidžia pirmauti, lyginant su situacija kaimyninėse šalyse.
Lietuva turi kuo pasidžiaugti. Mokamomis skaitmeninės antžeminės TV paslaugomis jau naudojasi 38 000 namų ūkių. Kiek žiūrovų turi nemokami skaitmeninės antžeminės TV kanalai, statistika nevedama. Tačiau bet kuriuo atveju, Lietuvos pasirinkimas plėtoti antžeminę TV DVB-T standartu ir MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodu, buvo itin toliaregiškas ir teisingas. Šiuo metu Lietuvoje matoma iki 48 TV kanalų minėtu formatu, vietovėse veikia iki 5 siųstuvų, kuriais galima transliuoti 50 TV kanalų. Iki 14 kanalų rodoma nekoduotai (nemokamai), užtenka įsigyti reikiamą įrangą. Be to, paskelbtas konkursas retransliuoti raiškiosios TV (HDTV) programą Vilniuje ir apylinkėse, tikėtina, paspartins namų „skaitmenizaciją“.
Kaimyninės šalys neturi tokių pasiekimų skaitmeninės antžeminės TV plėtros srityje. Šiuo metu Baltarusija turi plačiausiai išvystytą tinklą. Tiesa, kiek ten yra žiūrovų, sunku pasakyti. Baltarusija irgi pasirinko DVB-T MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodą ir siųstuvai, kuriais transliuojamos 8 TV programos, veikia keliolikoje šalies vietovių.
Latvija, panašu, turėtų pradėti sparčiai vystyti skaitmeninę antžeminę TV. Po ginčų ir teismų, mokamų kanalų transliavimo licencija atiteko Latvijos telekomui. Šiuo metu vyksta bandomosios transliacijos Rygoje, DVB-T standartu ir MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodu. Iki metų pabaigos turėtų pradėti veikti keliolika siųstuvų visoje Latvijos teritorijoje.
Lenkija rudenį irgi turėtų pereiti nuo bandomųjų prie nuolatinių transliacijų. Nors vyko dideli ginčai, ar rinktis DVB-T ar DVB-T2 standartą, bet, panašu, kad skaitmeninė antžeminė TV bus vystoma DVB-T standartu ir MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodu. Įdomu tai, kad Lenkija, vienintelė iš kaimyninių šalių, greičiausiai „sudubliuos“ skaitmeninės antžeminės TV ir skaitmeninės palydovinės TV platformas – naujai kuriama TVP palydovinė platforma bus beveik tokia pati, kaip ir antžeminės TV platforma.
Rusijoje kol kas nuo kalbų prie darbų neprieita. Šalies premjeras paminėjo, kad pirmiausiai prie skaitmeninės TV bus pratinami pasienio teritorijų gyventojai. Šalis taip pat pasirinko MPEG-4 vaizdo glaudinimo standartą, tačiau koks standartas bus naudojamas, nėra aišku, bet, greičiausiai, DVB-T.
Taigi, ekonominė situacija verčia rinktis pramogas namuose, o TV žiūrovui Lietuvoje tai yra palanku. Visai nebūtina pirkti palydovinės TV imtuvą ir antenas – pakanka įsigyti TV priedėlį ir, turint visą anksčiau naudotą įrangą, sėkmingai žiūrėti keliolika TV programų be abonentinio mokesčio.
