Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su ESO, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, prisideda prie sprendimų, leidžiančių Lietuvos miškuose atkurti iki šiol infrastruktūros užimtus plotus. Miškingose vietovėse ESO vykdomas elektros oro linijų perkėlimas po žeme sudaro sąlygas mažinti miškų fragmentaciją, atsisakyti plačių proskynų ir didinti miškų ekologinę vertę, tuo pačiu švelninant klimato kaitos poveikį.
Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su Elektros skirstymo operatoriumi (ESO), Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, prisideda prie sprendimų, leidžiančių Lietuvos miškuose atkurti iki šiol infrastruktūros užimtus plotus. Miškingose vietovėse ESO vykdomas elektros oro linijų perkėlimas po žeme sudaro sąlygas mažinti miškų fragmentaciją, atsisakyti plačių proskynų ir didinti miškų ekologinę vertę, tuo pačiu švelninant klimato kaitos poveikį.
Justinos Baigytės nuotr.
Dešimt kartų mažinamos apsaugos zonos
Miškuose esančių elektros oro linijų apsaugos zonos šiuo metu siekia apie 21,5 metro plotį, o požeminiams kabeliams pakanka vos apie 2 metrų. Tai reiškia, kad didelė dalis dabar atvirų linijų trasų ateityje galės būti grąžinta miškui – atkuriant želdinius arba leidžiant miškui atželti natūraliai.
Vien per 2026 metus ESO planuoja miškingose vietovėse kabeliais pakeisti apie 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų, o tai sudarys apie 560 hektarų tiesiogiai miškams grąžinamo ploto.
Valstybinė miškų tarnyba dalyvauja vertinant ESO planuojamus kabeliavimo ruožus, identifikuojant miškus, kuriuose kabeliavimas būtų prioritetinis. Tai – jautriausios, ekologiškai vertingiausios, saugomos teritorijos, kuriose požeminių elektros linijų darbams finansavimas skiriamas iš Aplinkos ministerijos kuruojamų fondų.
Prioritetas – labiausiai saugomiems miškams
„Vertinimas atliekamas remiantis ESO pateiktais erdviniais duomenimis, miškų būkle, jų funkcijomis bei galimu poveikiu miško ekosistemoms“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius.
„Mūsų prioritetai, kuriuos išdėstėme ESO, – tai visų pirma rezervatiniai (I miškų grupės) miškai, po to ekosistemų apsaugos (II A grupės) ir rekreaciniai (II B grupės) miškai. Tada pagal galimybes turėtų būti kabeliuojami III ir IV miškų grupės miškai, kuriuose vyksta ūkinė veikla. Žinoma, realiai ne viską galima atlikti pagal šią seką, nes kabeliuojamos atkarpos dažnai kerta skirtingų funkcinių grupių miškus“, – pabrėžia A. Kasperavičius.
Elektros oro linijų kabeliavimas leidžia sumažinti ir nuolatinį žmogaus įsikišimą į miško ekosistemas. Šalia oro linijų iki šiol tekdavo reguliariai šalinti pavojų elektros tiekimui galinčius kelti medžius, o tai turėjo neigiamą poveikį miško struktūrai ir buveinėms. Požeminiai kabeliai leidžia išvengti šių nuolatinių kirtimų ir sudaro palankesnes sąlygas natūraliems miško procesams.
Daugiau medžių – daugiau sukaupto anglies dioksido
Miškų atkūrimas ir jų vientisumo išsaugojimas prisideda prie klimato kaitos švelninimo – didėjant miškingumui, daugiau anglies dioksido sukaupiama biomasėje. Valstybinė miškų tarnyba, vertindama kabeliavimo sprendimus, analizuoja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų išvengimo bei anglies dvideginio kaupimo didinimo efektą.
Skaičiuojama, kad 1 km elektros linijos kabeliavimas iki 2050 metų sukuria apie 614 tonų CO₂ ekv. teigiamą efektą, kurį sudaro išvengtų emisijų dėl nebereikalingų kirtimų, šalinant pavojų keliančius medžius, taip pat papildomos anglies absorbcijos, auginant medžius atkurtoje trasos dalyje.
Šiuos darbus remia Vyriausybės patvirtinta 2026-2029 m. Klimato kaitos programos investicijų schema, kurioje yra numatyta daugiau nei 50 mln. eurų klimato kaitos priemonėms miškingose teritorijose, įskaitant elektros linijų kabeliavimą po žeme ir su tuo susijusias aplinkosaugos veiklas.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
