Mokslas įžengė į naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį ima atlikti ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas (DI). Laboratorijose vis dažniau pasitelkiami algoritmai, kurie ne tik analizuoja duomenis, bet ir patys siūlo naujų eksperimentų idėjas. Tai, kas prieš kelerius metus skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe.
Mokslas įžengė į naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį ima atlikti ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas (DI). Laboratorijose vis dažniau pasitelkiami algoritmai, kurie ne tik analizuoja duomenis, bet ir patys siūlo naujų eksperimentų idėjas. Tai, kas prieš kelerius metus skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe.
Fizika, viena konservatyviausių mokslo sričių, išgyvena tylų perversmą. Algoritmai pateikia pasiūlymus, kurie iš pradžių atrodo absurdiški ar net nesuprantami, tačiau, patikrinti praktiškai, neretai pasirodo esantys genialūs. DI tampa ne tik pagalbiniu įrankiu, bet ir kūrybingu partneriu, gebančiu pasiūlyti sprendimus, kurių žmogaus protas kartais nebūtų įsivaizdavęs.
Ši sintezė tarp technologijos ir žmogaus atveria naujas galimybes įvairiose mokslo srityse, nuo kvantinės fizikos iki medicinos. Nors DI dar turi ribotumų, jo įtaka jau dabar yra revoliucinė, o ateitis atrodo dar žadanti.
Neįprasti DI pasiūlymai
Vienas ryškiausių pavyzdžių, tai gravitacinių bangų detektorius „Ligo“. Tai įrenginys, gebantis fiksuoti neįtikėtinai mažus erdvės laiko pokyčius, net mažesnius už protono plotį.
Kai Kalifornijos technologijos instituto mokslininkas Rana Adhikari paprašė DI patobulinti šio detektoriaus konstrukciją, algoritmas pateikė pasiūlymą, kuris atrodė absurdiškas, tai pridėti trijų kilometrų žiedą tarp interferometro ir detektoriaus.
Iš pradžių mokslininkai buvo sutrikę, nes sprendimas atrodė visiškai nelogiškas. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo praktiškas pritaikymas seniai teorijoje žinotų, bet niekada neįgyvendintų idėjų. Jei toks sprendimas būtų panaudotas statant „Ligo“, prietaiso jautrumas galėjo padidėti daugiau nei dešimtadaliu.
Panašių istorijų nestinga ir kvantinės optikos srityje. Mario Krennas komanda sukūrė programą „PyTheus“, skirtą kurti eksperimentams, susijusiems su kvantiniu susietumu.
Algoritmas pasiūlė paprastesnį variantą už žymųjį Anton Zeilingeris projektą iš 1993 metų, už kurį mokslininkas vėliau gavo Nobelio premiją. Šis pasiūlymas atrodė neįtikimas, bet 2024 metų pabaigoje Kinijos tyrėjai jį patvirtino eksperimentiškai.
Dirbtinis intelektas atranda dėsnius
DI geba ne tik pasiūlyti eksperimentų konfigūracijas, bet ir atrasti fundamentalius dėsnius. Kalifornijos universiteto mokslininkė Rose Yuas su kolegomis pasitelkė algoritmus simetrijoms aptikti duomenyse iš Didžiojo hadronų greitintuvo.
Be išankstinių teorinių žinių DI atpažino „Lorenco“ simetrijas, tai esminį Einšteino reliatyvumo teorijos pagrindą. Dar įspūdingesni yra Kyle Cranmerio vadovaujamos komandos rezultatai.
Jų modelis sugebėjo tiksliau nei tradicinės formulės numatyti tamsiosios materijos pasiskirstymą visatoje. Paradoksas tas, kad patys mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl šis metodas veikia taip gerai.
Šios galimybės plečiasi ir į kitas sritis. Chemijoje DI galėtų kurti naujas molekules bei reakcijas, biologijoje projektuoti genetinius tyrimus ar modeliuoti sudėtingus metabolizmo procesus, o medicinoje padėti kurti veiksmingesnius klinikinių tyrimų protokolus.
Naujo tipo bendradarbiavimas
Dirbtinis intelektas moksle nereiškia, kad mašinos pakeis žmones. Tai nauja bendradarbiavimo forma, kurioje DI pasiūlo netikėtų sprendimų, o žmonės suteikia interpretaciją ir platesnį kontekstą. Tokia partnerystė leidžia greičiau pasiekti proveržių, kurie anksčiau reikalavo metų darbo.
Mokslininkai pripažįsta, kad DI šiuo metu primena vaiką, mokomą kalbėti. Jis geba duoti teisingus atsakymus, tačiau dažnai negali paaiškinti, kaip prie jų priėjo. Vis dėlto ši savybė netampa kliūtimi, veikiau tai galimybė žmonėms atrasti naujus požiūrius ir iššūkius.
Toronto universiteto tyrėjas Aphraimas Steinbergas pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali padėti peržengti iki šiol egzistavusias ribas. Pasak jo, jei ši tendencija tęsis, laboratorijose visame pasaulyje konsultuotis su DI taps taip pat įprasta, kaip šiandien naudotis kompiuteriu duomenų analizei.
Nepakeičiamas partneris
Dirbtinis intelektas tampa nepakeičiamu mokslinių tyrimų partneriu. Jis siūlo idėjas, kurios iš pradžių atrodo absurdiškos, bet vėliau pasirodo revoliucingos. DI atranda dėsnius, kuriuos žmonės sunkiai įžvelgtų, ir atveria kelią eksperimentams, kurie iki šiol atrodė neįmanomi.
Nors ši technologija dar turi ribų ir reikalauja nuolatinės žmogaus priežiūros, jos potencialas akivaizdus. Ateityje DI gali tapti standartiškai naudojamu įrankiu kiekvienoje laboratorijoje. Tai nauja mokslo era, kurioje žmogus ir mašina kartu kuria pažangą, kurios tempas greitesnis nei bet kada anksčiau.
