Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Ar tikrai para visada truks 24 valandas?

Publikuota: 2007-10-24 07:01
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Šiuo metu para sudaro 24 valandas ir mums atrodo kad visą laiką taip buvo ir taip bus. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Pasidomėjus paaiškėjo jog prieš 900 milijonų metų para tetrukdavo vos tik 18 valandų. Sudėtinga matyt, būtų dabar mums nukeliavus į praeitį prisitaikyti. Tuomet gal jau geriau pagalvoti apie ateitį – ten para truks daugiau nei 50 valandų.

 Rodyti komentarus (5)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Šiuo metu para sudaro 24 valandas ir mums atrodo kad visą laiką taip buvo ir taip bus. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Pasidomėjus paaiškėjo jog prieš 900 milijonų metų para tetrukdavo vos tik 18 valandų. Sudėtinga matyt, būtų dabar mums nukeliavus į praeitį prisitaikyti. Tuomet gal jau geriau pagalvoti apie ateitį – ten para truks daugiau nei 50 valandų. Tačiau vėlgi ar ne per daug? Jei įdomu kaip gi tai vyksta ir kas visą tą „mistiką“ lemia, galite pasiskaityti toliau.

Priešingai nei mums atrodytų, paros trukmė nėra pastovi. Štai tarkim prieš 400 milijonų metų įprastiniai metai sudarydavo 400 dienų, o po 100 milijonų metų, jie jau sutrumpėjo iki 380 dienų. Šie duomenys buvo gauti atlikus senų koralų tyrimus, kurių augimas priklauso nuo saulės apšvietimo ir temperatūros, taigi nuo tam tikro metų laiko trukmės.

Kadangi atstumas nuo Saulės iki Žemės nekito, tuomet daroma išvada kad dienos trukmė ilgėjo, o metai – trumpėjo. Dėka dabartinių technologijų jau žinoma jog per amžių para pailgėja 2 milisekundėmis. O jei paros trukmė ilgėja, tai reiškia jog Žemės sukimasis apie savo ašį lėtėja.

Po keletos milijardų metų Žemė ir Mėnulis bus visiškai susisinchronizavę ir suksis kartu. Viena Žemės pusė daugiau niekada nebematys Mėnulio. Pasirodo atsakingas už šias išdaigas Žemėje – vienintelis jos palydovas Mėnulis. Jis traukdamas vandenynų vandenis link savęs sukelia jų potvynius ir atoslūgius, o kai tai vyksta nuolatos, Žemės pluta po tuputį pasikelia bei deformuojasi. Dėl potvynių ir atoslūgių žemynų pluta svyruoja 30–40 cm. To svyravimo nejaučiame, nes jis nestaigus: pluta pamažu tolygiai kyla, paskui taip pat slūgsta, tačiau dėl Mėnulio traukos tam tikros Žemės vietos išsipūtimas sukelia trukdžius ir stabdo Žemės sukimąsi. Taip vandenynų potvyniams ir atoslūgiams atitenka dalis Žemės sukimosi energijos.

Bet kiek Žemės sukimasis taip lėtės? Iki to laiko kol tie „išsipūtimai“, nulemti potvynių, visiškai susilygins su Mėnulio judėjimo sukeltais padariniais ir Žemės plutos deformacijos galutinai „sustings“. Tuomet Žemė negrįžtamai išsaugos savo pailgą formą ir nebebus daugiau jokių potvynių bei atoslūgių. Paros trukmė susiderins su orbitiniu Mėnulio periodu, o tai sudarys apie 50 mūsų dabartinių parų. Saulėlydžiai ir saulėtekiai taps reti, o kadangi Žemė suksis tuo pačiu greičiu kaip ir Mėnulis, tai viena mūsų planetos pusė daugiau niekada jo nebematys...

Vis dėlto reikės dar palaukti keletą milijardų metelių kol nebebus romantiškųjų pilnaties vakarų. Beja, šitoks lėtėjimo scenarijus pasirodo įvyko ir pačiam Mėnuliui. Mūsų planetos traukos jėgos sukeltas efektas taip sulėtino jo sukimąsi, kad dabar Mėnuliui reikia tiek pat laiko apsisukti apie savo ašį kiek ir aplink Žemę.

Na, apie Mėnulio sukimąsi aplink savo ašį galime pakalbėti truputi išsamiau, nes čia atsiranda tam tikrų dviprasmybių. Mėnulis yra sinchroninis palydovas, tai yra jo sukimosi apie savo ašį periodas sutampa su skriejimo aplink Žemę periodu, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, lyg jis būtų atsigręžęs į Žemę vis tuo pačiu pusrutuliu. Iš tikrųjų, stebint iš Žemės, dėl vadinamųjų libracinių judėjimų matyti beveik 60 % Mėnulio paviršiaus. Ilgumos libracija atsiranda dėl to, kad Mėnulio sukimosi apie savo ašį greitis yra pastovus, tačiau skriejimo aplink Žemę greitis yra kintantis dėl orbitos elipsiškumo (antrasis Keplerio dėsnis).

Pasirodo, jog tokios Žemės ir Mėnulio sukimosi greičių korekcijos sukelia ir kitus efektus. Anot energijos tvermės dėsnio (energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta), sistema Žemė-Mėnulis turi bendrą sukimosi ratu energiją išsaugoti pastovią. Žemės sukimosi lėtėjimas turėtų būti kompensuotas Mėnulio greičio prieaugiu. Taigi, Žemės palydovas turėtų apibrėžti vis platesnę ir platesnę susisukusios spiralės formos orbitą. Dėl šios priežasties Mėnulis nuolat nuo Žemės nutolsta apie 3,5 cm per metus.

Vis dėlto, pažvelgus plačiau, Mėnulis nėra vienintelis atsakingas už Žemės sukimosi lėtėjimą. Vandenynų potvynių bangos, litosferiniai judėjimai, atmosferos cirkuliacija net ir žmogaus veikla taip pat gali sukelti mažus sukimosi pokyčius.

Be to, Žemės sukimosi lėtėjimas nėra tolygus. Šiuo metu jis spartesnis kadangi kontinentinis pasiskirstymas Žemės paviršiuje padidina energijos praradimus. Anksčiau, prieš 200 milijonų metų, kuomet tebuvo tik vienintelis didelis žemynas, jis buvo mažesnis.

Taip galėjo atrodyti bendras žemynas
Taip galėjo atrodyti bendras žemynas

Technologijos.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama