44 proc. Lietuvos gyventojų teigia gaunantys reklaminių el. laiškų, nors laiško siuntėjui nėra patvirtinę, kad nori gauti reklamą, rodo atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Teisininkai teigia, jog dalis tokių laiškų vis dar siunčiami neteisėtai. Jie atskleidė, kaip į reklamas reaguoti jas gaunantiems ir ką svarbu žinoti verslams, nenorintiems gauti baudų.
44 proc. Lietuvos gyventojų teigia gaunantys reklaminių el. laiškų, nors laiško siuntėjui nėra patvirtinę, kad nori gauti reklamą, rodo advokatų profesinės bendrijos „COBALT“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Teisininkai teigia, jog dalis tokių laiškų vis dar siunčiami neteisėtai. Jie atskleidė, kaip į reklamas reaguoti jas gaunantiems ir ką svarbu žinoti verslams, nenorintiems gauti baudų.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutines 30 dienų dažniausiai į savo el. pašto dėžutes reklaminius laiškus gavo 18-25 bei 36-45 metų amžiaus vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. 41 proc. šalies gyventojų atsakė, kad per nurodytą terminą tokių laiškų negavo, o 13 proc., teigė nežinantys, ar gauna reklamas, kurių nepageidavo.
Gavėjo sutikimas ne visuomet reikalingas
Norint siųsti tiesioginės reklamos turinį, reikalingas išankstinis, aiškiai išreikštas ir nedviprasmiškas gavėjo sutikimas. Todėl visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad naujienlaiškius ar kitokią tiesioginę reklamą galima gauti išskirtinai tik tuomet, kai gavėjas su tuo sutinka. Visgi tai – ne visuomet tiesa, sako Renata Vasiliauskienė, „COBALT“ vyresnioji teisininkė:
„Elektroninių ryšių įstatyme yra išimtis, kuri leidžia pardavėjui panaudoti esamo kliento elektroninį paštą ir juo siųsti naujienas. Tiesa, siunčiama informacija turi būti apie tos pačios įmonės panašias prekes ir paslaugas. Taip pat svarbu, kad klientas nebūtų išreiškęs prieštaravimo gauti reklamą tuo metu, kai atskleidė savo el. pašto adresą ir esant poreikiui galėtų lengvai atsisakyti naujienlaiškio”.
Yra atvejų, kai žmonės pamiršta, jog apsipirkdami ar įsigydami paslaugų nepaprieštaravo gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai įmonės taip užmaskuoja šį, taip vadinamąjį „opt-out“ sutikimą, kad pirkėjai jo paprasčiausiai nepastebi, teigia R. Vasiliauskienė.
Laiške ieškoti atsisakymo galimybės
Daugiausiai problemų gali kilti tiems, kurie lankosi ir apsiperka internetinėse parduotuvėse, kurios nepriklauso Europos jurisdikcijai, sako teisininkė:
„Dažnai tokie siuntėjai piktnaudžiauja vartotojų duomenimis – siunčia nepageidaujamą reklamą ir nesuteikia galimybės jos atsisakyti. Tačiau kovoti su jais nėra efektyvių būdų. Todėl didžioji dalis atsakomybės krenta patiems vartotojams – norintys išvengti tokių nepageidaujamų laiškų, turėtų atkreipti dėmesį į parduotuvės, kurioje apsiperka, reputaciją, įsitikinti, kad pateikus duomenis, jie nebus parduoti ar panaudoti nepageidaujamai informacijai siųsti“.
Vis dar be sutikimo gaunantiems reklaminius laiškus reikėtų panagrinėti jų turinį ir paieškoti galimybės reklamų atsisakyti, ragina teisininkė. Mat didžioji dauguma Europos teisei priklausančių naujienlaiškių siuntėjų yra įgyvendinę reikalavimą lengvai atsisakyti naujienlaiškių.
„Svarbu, kad vartotojai, nenorintys gauti reklaminių laiškų, šia galimybe naudotųsi. Tai padarius naujienlaiškiai toliau paprastai nebesiunčiami. Jei, visgi, tai nepadeda ir reklamos toliau plūsta į el. paštą, galima susisiekti su siuntėjo klientų aptarnavimo skyriumi ir raštu pranešti apie savo atsisakymą gauti tokius laiškus. Kai nepadeda ir šis būdas, galima kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas, pavyzdžiui, vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba duomenų apsaugos inspekciją“, – sako R. Vasiliauskienė.
Įmonėms gresia baudos
Naujienlaiškių ir kitokios tiesioginės rinkodaros siuntimas negali būti siurprizas, teigia R. Vasiliauskienė. Anot jos, jei vartotojas stebisi, kodėl gavo įmonės siunčiamą tiesioginę reklamą, tikėtina, siuntėjui pritrūko skaidrumo.
Įmonės, kurios siunčia naujienlaiškius nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų – neturi teisingai gautų sutikimų arba neteisingai naudoja Elektroninių ryšių įstatymo išimtį – gali gauti administracinę nuobaudą.
„Nuobauda gali būti įspėjimas, privalomas nurodymas ištrinti neteisėtai tvarkomus duomenis, nurodymas nutraukti naujienlaiškių siuntimą arba piniginė bauda. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo masto. Teoriškai įmonėms gali tekti susimokėti ir iki 4 procentų praėjusių metų įmonės pasaulinių pajamų.
Šis sankcijų mechanizmas gali būti taikomas ne tik Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms. Visgi jis nėra itin efektyvus kovojant su trečiųjų šalių, ypač Kinijos, pardavėjais. Taip yra todėl, kad Europos Sąjungos priežiūros institucijoms kyla įvairių formalių bei praktinių trikdžių prižiūrint administracinių nuobaudų įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu“, – sako R. Vasiliauskienė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie tai, kiek Lietuvoje gyvenančių žmonių gauna reklaminius el. laiškus į savo asmeninius el. paštus, nors nėra patvirtinę, kad nori gauti reklamą, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų kovą, apklaususi 1009 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų.
