Privačios mintys jau netrukus gali būti visiškai nebeprivačios ir pasaulis gali tapti tikru pragaru, kur dėl neurotechnologijų pažangos gali nebepavykti nuslėpti ir būti nubaustam už politines pažiūras, mintis, įvairias manijas ir jausmus. Bent jau taip mano viena žymiausių pasaulio neuromokslų teisinės etikos specialisčių.
Privačios mintys jau netrukus gali būti visiškai nebeprivačios ir pasaulis gali tapti tikru pragaru, kur dėl neurotechnologijų pažangos gali nebepavykti nuslėpti ir būti nubaustam už politines pažiūras, mintis, įvairias manijas ir jausmus, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bent jau taip mano viena žymiausių pasaulio neuromokslų teisinės etikos specialisčių.
Naujoje knygoje „Mūšis už jūsų smegenis“ (angl. „The Battle for Your Brain“) Duke universiteto biologijos mokslų profesorė Nita Farahany teigia, kad tokio pobūdžio technologijų kišimasis į žmogaus protą yra toks gilus, kad jau seniai pribrendo vieša diskusija, o įstatymų leidėjai turėtų nedelsdami nustatyti smegenų, kaip ir bet kurios kitos asmens laisvės srities, apsaugą.
Iš tiesų, technologijos tobulėja labai sparčiai. Neseniai pristatytas „ChatGPT“ ir kitos dirbtinio intelekto technologijų naujovės rodo, kad kai kurie mašininiu mokymusi vadinamo mąstymo modeliavimo aspektai jau yra taikomi. Taip pat neliko nepastebėta, kad Elono Musko „Neuralink“ ir Marko Zuckerbergo „Meta“ kuria smegenų sąsajas, galinčias tiesiogiai skaityti mintis. Vystoma nauja kognityvines funkcijas gerinančių vaistų sritis – vadinamieji nootropai. Kuriamos technologijos, leidžiančios paralyžiuotiems žmonėms valdyti dirbtines galūnes arba rašyti tekstą ekrane vien tik galvojant.
Tačiau, be daugybės privalumų, yra aiškių grėsmių, susijusių su politine indoktrinacija ir kišimusi, darbdavio ar policijos vykdomu sekimu, smegenų pirštų atspaudų ėmimu, teise turėti gerų ar blogų minčių, „tyčios“ vaidmens teisingumo sistemoje pasekmėmis ir pan.
Baracko Obamos bioetikos klausimų tyrimo komisijoje dirbusios N. Farahany teigimu, neurotechnologijų pažanga veda link brovimosi į mąstymo privatumą, nesvarbu, ar tai būtų daroma per karines programas, ar per dosniai finansuojamas didžiųjų technologijų bendrovių mokslinių tyrimų laboratorijas, ir šie procesai jau ranka pasiekiami per smegenų ir kompiuterio sąsajų naujoves, pavyzdžiui, dėvimąsias technologijas.
„Visos didžiosios technologijų bendrovės daug investuoja į daugiafunkcius prietaisus su smegenų jutikliais, – sako N. Farahany. – Neuroniniai jutikliai taps mūsų kasdienių technologijų dalimi ir mūsų sąveikos su tomis technologijomis prielaida.“
N. Farahany teigimu, kartu su mokslo pažanga, kuria siekiama iššifruoti ir perrašyti smegenų funkcijas, tai kelia akivaizdų pavojų, todėl skubiai reikia imtis veiksmų, kad būtų sutarta dėl kontrolės priemonių.
„Turime dar šiek tiek laiko viską tinkamai sutvarkyti, kol tai dar neįvyko, ir priimti svarbiausius sprendimus, kaip išnaudoti teigiamą šių technologijų potencialą, užuot netinkamai jas naudojus ar pavertus engimo įrankiais“, – aiškina ji.
N. Farahany įspėja, kad smegenys yra vienintelė erdvė, kurioje vis dar galime pasislėpti ir turime privatumo, kurioje galime išsiugdyti tikrąjį savęs pajautimą ir išsaugoti savo jausmus bei reakcijas į save. „Labai artimoje ateityje tai nebebus įmanoma“, – teigia mokslininkė.
Tam tikra prasme jau naudojame technologijas, kad perteiktume savo mintis ir padėtume protui. Socialinės žiniasklaidos gebėjimas skaityti mintis jau siūlomas nemokamai, naudojant „patinka“ ir „nepatinka“ funkcijas, nuspėjamuosius algoritmus, nuspėjamuosius tekstus ir pan.
Tačiau neurotechnologijų pažanga, kai naudojamas tiesioginis ryšys su smegenimis, leistų tikslesnes, o kartu ir pavojingesnes, įžvalgas į iki šiol privačią sritį.
„Rašiau šią knygą apie neurotechnologijas kaip perspėjimą, tačiau susirūpinti reikėtų ne tik dėl neurotechnologijų, bet ir dėl visų kitų būdų, kuriais galima įsilaužti į mūsų smegenis ir mus sekti, ir kuriais jau yra įsilaužiama į smegenis ir esame sekami“, – aiškina N. Farahany.
Nuogąstavimai dėl kariniams tikslams orientuoto neuromokslo, vadinamo šeštuoju karybos matmeniu, savaime nėra naujas dalykas.
Gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų agentūra (angl. The Defense Advanced Research Projects Agency, DARPA) smegenų tyrimus finansuoja nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. 2001 m. ši karinė organizacija pradėjo vykdyti programą, kurios tikslas – „kurti technologijas, padėsiančias sustiprinti kovojančias pajėgas“.
JAV Vyriausybė į juodąjį sąrašą įtraukė Kinijos institutus ir įmones, kurios, jos manymu, kuria pavojingus „Kinijos kariuomenei skirtus biotechnologinius procesus“, įskaitant „tariamus smegenų valdymo ginklus“.
2021 m. pabaigoje Prekybos departamentas į juodąjį sąrašą įtraukė 34 Kinijoje įsikūrusius subjektus, nurodydamas, kad kai kurie iš jų dalyvauja kuriant biotechnologijas, naudojamas „tariamuose smegenų valdymo ginkluose“ ir „veikia priešingai JAV užsienio politikai ar nacionalinio saugumo interesams“.
Ekspertų grupės „Rand Corporation“ politikos analitikas ir tinklalapio „China Brief“ sumanytojas Nathanas Beauchampas-Mustafaga įspėjo apie „karybos evoliuciją, kuri iš gamtinių ir materialinių sričių – sausumos, jūros, oro ir elektromagnetikos – persikelia į žmogaus proto sritį“.
N. Farahany teigimu, visuomenė turi žengti toliau nei vien kovoti su kognityviniais karybos metodais ar uždrausti „TikTok`ą“. Reikia priimti teisės aktus, kuriais būtų įtvirtintos proto teisės arba kognityvinės laisvės, taip pat didinti informuotumą apie skaitmeninių platformų, integruotų į neuromokslo pažangą, keliamą įsibrovimo į smegenis riziką.
