Vienas iš tiksliausių Visatos struktūros tyrimų parodė, kad ji yra „mažiau gumuliuota“, nei manyta, o jo išvados gali reikšti, kad joje veikia paslaptingos, mums nežinomos jėgos, rašo „The Guardian“.
Vienas iš tiksliausių Visatos struktūros tyrimų parodė, kad ji yra „mažiau gumuliuota“, nei manyta, o jo išvados gali reikšti, kad joje veikia paslaptingos, mums nežinomos jėgos, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tamsiosios energijos tyrimo (angl. Dark Energy Survey) ir Pietų ašigalio teleskopo stebėjimų duomenys atskleidžia materijos pasiskirstymą ir leidžia geriau suprasti konkuruojančias jėgas, turėjusias įtakos Visatos evoliucijai ir nulemsiančias jos likimą. Nepaprastai išsami analizė papildo iki šiol surinktus gausius įrodymus, verčiančius manyti, kad vadinamajame standartiniame fizikos modelyje gali trūkti esminio komponento.
„Panašu, kad dabartinėje Visatoje yra šiek tiek mažiau [gumuliuotumo], nei galėtume manyti, remdamiesi ankstyvąja Visata grįstu standartiniu kosmologiniu modeliu“, – sakė tyrimo bendraautorius, Havajų universiteto astrofizikas Ericas Baxteris.
Tyrimo rezultatai nepasiekė statistinio slenksčio, kurį mokslininkai laiko pakankamai tvirtu pagrindu, leidžiančiu skelbti apie rimtą atradimą, tačiau jie labai primena ankstesnių tyrimų išvadas, suteikiančias pagrindo manyti, kad tarp teorinių prognozių ir to, kas iš tikrųjų vyksta Visatoje, gali būti pakankamai plati praraja.
„Jei rezultatai pasitvirtins, bus labai įdomu, – sakė Čikagos universiteto astrofizikė ir pagrindinė tyrimo autorė dr. Chihway Chang. – Fizikos esmė yra tikrinti egzistuojančius modelius ir juos sugriauti. Sėkmingi bandymai padeda mums geriau suprasti tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos prigimtį.“
Nuo pat Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš 13 milijardų metų, Visata plečiasi, tačiau tuo pačiu metu materija vėsta ir telkiasi į gumulus, nes gravitacija sutraukia tankesnes sritis, sukurdama kosminį galaktikų spiečių ir gijų tinklą. Mokslininkams stengiantis suprasti šiuos kosminius procesus, susidarė keistas vaizdas, kuriame tik apie 5 proc. Visatos turinio sudaro įprasta materija. Maždaug 25 proc. yra vadinamoji tamsioji medžiaga – nematoma masė, prisidedanti prie gravitacijos, bet kitais būdais nematoma. Likę 70 proc. yra tamsioji energija – paslaptingas reiškinys, kuris, kaip teigiama, paaiškina, kodėl Visatos plėtimasis greitėja, o ne lėtėja, kaip kad logiškai turėtų būti dėl gravitacijos.
Naujausiame darbe naudojami Tamsiosios energijos tyrimo – šešerius metus trukusio dangaus stebėjimo nuo kalno viršūnės Čilėje – ir Pietų ašigalio teleskopo, ieškančio per dangų sklindančių silpnų pirmųjų visatos akimirkų spinduliuotės pėdsakų, duomenys. Abiem atvejais analizei naudojamas reiškinys, vadinamas gravitaciniu lęšiu, kai šviesa, sklindanti iš labai tolimo šaltinio, šiek tiek išlinksta, apeidama masyvų objektą, pavyzdžiui, galaktiką ar tamsiosios medžiagos gumulą, tad pagal tai mokslininkai gali spręsti apie materijos pasiskirstymą visatoje.
Be to, iš karščio, likusio po Didžiojo sprogimo, mokslininkai gali daryti išvadas apie ankstyvosios Visatos struktūrą, o panaudoję skaičiavimo modelius, „pasisukti laiką pirmyn“ ir išsiaiškinti, ar šie modeliai atitinka stebėjimus.
Analizė rodo, kad materija nėra tokia „gumuliuota“, kaip tikėtasi. Pasak tyrime nedalyvavusio Durhamo universiteto kosmologo profesoriaus Carloso Frenko, yra trys galimi paaiškinimai. Pirma, tai gali būti duomenų „triukšmo“ arba sisteminės teleskopo klaidos išdava. Be to, nebūtina iš karto pulti perrašinėti visą kosmologinę teoriją, nes tyrimo rezultatus galbūt galėtų paaiškinti menkai suprantamas astronominis reiškinys.
„Pavyzdžiui, galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės gali sukurti didžiulius spinduliuotės srautus, kurie iš principo gali pastumdyti materiją ir šiek tiek ją išlyginti“, – aiškino jis.
Trečias, labiausiai mokslininkų vaizduotę audrinantis variantas galėtų būti neatitikimų paaiškinimas visiškai nauja fizika – naujų rūšių neutrinų egzistavimu, neįprasta tamsiosios energijos elgesena ar netradicinėmis tamsiosios materijos formomis. „Iš visų trijų galimybių, tikiuosi, kad tai yra pastaroji, bijau, kad antroji, bet įtariu, kad pirmoji“, – sakė C. Frenkas.
