Pradžioje 40 Elono Musko „Starlink“ palydovų buvo „išmušti“ iš kosmoso trajektorijos ir sunaikinti dėl saulės „naikinančio įvykio“ vasario mėn., o tai pabrėžė galimą žalingą kosminių orų poveikį dabartinėms ir būsimoms technologijoms.
Pradžioje 40 Elono Musko „Starlink“ palydovų buvo „išmušti“ iš kosmoso trajektorijos ir sunaikinti dėl saulės „naikinančio įvykio“ vasario mėn., o tai pabrėžė galimą žalingą kosminių orų poveikį dabartinėms ir būsimoms technologijoms.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
Vasario 3 d. kompanija „SpaceX“ iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje į orbitą paleido 49 savo internetinio ryšio „Starlink“ palydovus.
Tai buvo įprastas įvykis įmonei, kuri kas savaitę siunčia naują dešimčių naujų palydovų partiją, kaip dalį savo plano sukurti milžinišką palydovinio interneto tinklą.
Tačiau paleidimas buvo pasmerktas žlugti. Maždaug tuo pačiu metu mūsų planetą „nuplovė“ energingų Saulės dalelių ir radiacijos banga, kurią sukėlė sprogimas Saulės paviršiuje.
Šie išsiveržimai, pvz., Saulės blyksniai arba vainikinių masių išmetimai (CME), yra žinomi kaip kosminis oras, ir jie gali turėti įvairių pasekmių mūsų planetos atmosferai ir šiuolaikinėms technologijoms, pavyzdžiui, radijo signalų sutrikimams ir elektros tinklo trikdžiams.
Kai ši Saulės medžiaga pasiekė Žemę, ji įkaitino mūsų planetos atmosferą, padidindama nedidelį oro tankį 130 mylių aukštyje, kur buvo išsiųsti „Starlink“ palydovai.
Iškėlimo į orbitą planas buvo toks, jog palydovai naudotų esančius privairavimo įrenginius, kad padidintų savo aukštį iki pageidaujamos orbitos pora šimtų mylių aukščiau.
Tačiau jiems nepavyko to padaryti laiku, ir 38 „Starlink“ palydovai pradėjo leistis vis žemiau ir žemiau, kai skrido per tirštėjančią atmosferą, o paskui sudegė lėkdami tūkstančių mylių per valandą greičiu.
Rugpjūčio mėnesį Kinijos ir JAV mokslininkų paskelbtame šio incidento tyrime nustatyta, kad „SpaceX“ ekonominiai nuostoliai dėl audros buvę „keliasdešimt milijonų dolerių“.
Nepaisant finansinio smūgio, „SpaceX“ veikiausiai nelabai sutrukdys prarasti 38 „Starlink“ palydovai, nes jų daugiau nei 3000 jau skrieja orbitoje.
Šis incidentas buvo sėkmingas „SpaceX“ orbitinės strategijos demonstravimas; bendrovė teigė, kad tyčia paleidžia palydovus labai mažame aukštyje, kad gedimo atveju jie greitai būtų sunaikinti atmosferoje, o ne taptų plūduriuojančiu kosminiu šlamštu.
Tačiau „SpaceX“ yra kosmoso pramonėje išskirtinė, nes dauguma palydovų operatorių prižiūri tinklus, turinčius tik dalį „SpaceX“ modulių skaičiaus. Kitoms įmonėms net vieno palydovo praradimas paleidimo metu gali pasirodyti pražūtingas.
Tai ypač aktualu dabar, kai saulė didina savo aktyvumą savo maždaug 11 metų trukmės saulės ciklo dalyje. Šis ciklas lemia, kaip dažnai Žemėje bus jaučiamas mūsų žvaigždės energijos sprogimas, o piką jis pasieks 2025 m. vasarą.
Kosmoso orų reiškiniai gali paveikti ne tik kosmose esančius objektus. Tyrėjai taip pat perspėjo, kad saulės išsiveržimų elektromagnetiniai trukdžiai gali sujaukti signalus traukinių linijose – reiškinys, kuris jau buvo „gerai dokumentuotas“, liepą „Newsweek“ sakė ekspertas. Tai gali sukelti jų vėlavimą ar net pavojingą avariją.
