Socialiniai tinklai keičia visuomenės bendravimo formas ir būdus reikšti emocijas. Tai neprasprūdo ir pro mokslininkų akis: pasak „Vilnius Tech“ Kūrybinių industrijų fakulteto Užsienio kalbų katedros tyrėjų, įvairių kalbų mokėjimas, jų maišymas tarpusavyje bei susirašinėjimų platformose pateikiama vizualizacijų gausa šiuolaikiniam jaunimui padeda vaizdingiau ir kūrybiškiau perteikti emocijas ir žinutes.
Socialiniai tinklai keičia visuomenės, o ypač jaunų žmonių, linkusių dažniau jais naudotis, bendravimo formas ir būdus reikšti emocijas. Tai neprasprūdo ir pro mokslininkų akis: pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Užsienio kalbų katedros tyrėjų, įvairių kalbų mokėjimas, jų maišymas tarpusavyje bei susirašinėjimų platformose pateikiama vizualizacijų gausa šiuolaikiniam jaunimui padeda vaizdingiau ir kūrybiškiau perteikti emocijas ir žinutes.
„Vilnius Tech“ studentai. Simo Bernoto nuotr.
Kalbų jungimas – būdas bendrauti
Dauguma šiuolaikinių žmonių kalba dviem ar daugiau kalbų ir tas kalbas, bendraudami internetinėje erdvėje, įvairiais būdais derina. „Vilnius Tech“ KIF Užsienio kalbų katedros profesorė Irena Darginavičienė pasakoja, kad kodų kaita – skirtingų kalbų, dialektų, kalbėjimo stilių kaita tame pačiame komunikacijos procese – yra reiškinys, kuris atspindi asmens žinias, pomėgius ir padeda vizualiau perteikti mintis.
„Kad kuo tiksliau perduotų žinutę ir emocijas, šiuolaikinis socialinių tinklų vartotojas išties aktyviai naudoja kodų kaitą – prie gimtosios kalbos jungia kitų kalbų žodžius, frazes ir visa tai daro labai įvairiai. Kodų kaitos pavyzdžių galime rasti įvairiuose kontekstuose: verslo, politiniame, kultūriniame, religiniame ir ne tik. Ypač dažnai kodų kaita stebima, kai komunikacija vyksta internetinėje erdvėje, o tai daro poveikį ir kalbos vizualumui”, – sako „Vilnius Tech“ ekspertė.
Nagrinėjant kodų kaitos ypatumus internete, mokslininkų pasirinktos tarp jaunų žmonių populiariausios svetainės – „Instagram“, „Twitter“, „Facebook“, „YouTube“. Pastebėta, kad jų pagalba kodų kaita nuolat kinta – derinami ne tik skirtingų kalbų žodžiai, bet ir sukuriami nauji, juos jungiant tarpusavyje.
Daugiausia tarp analizuotų pavyzdžių su lietuvių kalba derinta ir jungta anglų kalba. Pastebėta, kad siekdami taikliau ar įtaigiau atskleisti savo interesus ir pasaulėžiūrą, žinučių autoriai pasitelkia aktorių, dainininkų citatas, dainų, filmų, rašytojų tekstus.
Emocijas perteikia vizualiai
Nuolat tobulinamų ir vartotojų poreikiams pritaikomų socialinių tinklų galimybės leidžia dar kūrybiškiau bei unikaliau išreikšti savo emocijas. Žinučių autoriai taiko ir įvairias teksto kūrimo priemones: žodžių ar žodžių junginių išryškinimo būdus, pavyzdžiui, grotažymes, įterpia vadinamuosius „emociukus“, ikonas, animacinius paveiksliukus.
Pokalbio pavyzdys iš socialinio tinklo „Instagram“:
aguonaruke: „Čia šitas mėzgaliukas kur siūlei užsukt paragaut? “
justasvigl: „@aguonaruke panasiai. Tik sitas#ne#toks#geras buvo#though, argentinos mesgaliuks geresnis siek tiek bet jo, gera vieta isleist likusias gyvenimo santaupas worth it “
Tikėtina, kad galimybė taikliai perteikti emocijas tekste skatina jaunus žmones atsisakyti greitesnio pokalbio telefonu ir vietoj to naudotis teksto kūrimo įrankiais. Šių ir kodų kaitos pagalba sustiprinama mintis, be to, autoriai ieško būdų, kaip kuo tiksliau ir vaizdingiau ją perduoti, o tai, savo ruožtu, skatina kūrybiškumą.
Kalba kinta kartu su mūsų aplinka
Be minėtų ikonų, „emociukų“, įterptų anglų kalbos žodžių, pastebimos ir neįprastos rašybos taisyklės. Tai reiškia, kad interneto vartotojai yra linkę gana dažnai laužyti gramatikos taisykles ir naudoti įvairias stilistikos priemones.
„Vilnius Tech“ profesorė pastebi, kad kalbų jungimo atžvilgiu yra keletas požiūrių. Vienas jų – konservatyvusis, teigiantis, kad tai, kas yra nelietuviška, iškraipo kalbą ir ji darosi negryna.
„Visgi, mano požiūriu, kalba yra gyvas organizmas, nes keičiantis žmogui, jo aplinkai ir galimybėms, keičiasi ir jo kalba. Nereikia savęs įrėminti ar bijoti, kad tas pokytis taps lemtingu taisyklingos gimtosios kalbos pagrindams. Manau, kad rėmai tik slopina mūsų lingvistinį kūrybiškumą. Tai, kad tekstu ir įvairiomis jo kūrimo priemonėmis galima išties tiksliai perduoti savo emocijas, yra privalumas ir galimybė“, – pastebi I. Darginavičienė.
Informacija parengta remiantis „Vilnius Tech“ prof. Irenos Darginavičienės ir VDU doktorantės Indrės Ignotaitės, rašančios disertaciją kodų kaitos tema, straipsniu „Kodų kaita internetinėje komunikacijoje“.
