Ar kada susimąstėte, kodėl socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ dažniausiai matote tik mums patinkančių produktų ar paslaugų reklamas? Taip yra dėl itin pažangių socialinių tinklų algoritmų, kurie apie mus dažnai žino daugiau, nei mes patys.
Ar kada susimąstėte, kodėl socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ dažniausiai matote tik mums patinkančių produktų ar paslaugų reklamas? Taip yra dėl itin pažangių socialinių tinklų algoritmų, kurie apie mus dažnai žino daugiau, nei mes patys. Plačiau apie juos rašoma „Bitės“ siųstame pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Socialiniai tinklai turi tūkstančius duomenų apie kiekvieną mūsų. Todėl dažnai sakoma, kad mes net patys nežinome tiek daug faktų apie save. Dėl šių algoritmų socialiniuose tinkluose galime greičiau pamatyti artimiausių draugų naujienas ar sužinoti apie aktualias akcijas mėgstamose parduotuvėse kaip tik tada, kai mums kažko reikia“, – „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Kas yra socialinių tinklų algoritmai?
Socialinių tinklų algoritmai – tai specialūs programinės įrangos kodai, kuriais remiantis analizuojamas kiekvieno „Facebook“ ar „Instagram“ vartotojo elgesys. Todėl du žmonės niekuomet neturės visiškai identiško naujienų srauto.
„Pirmąkart susikūrę paskyrą, iš pradžių savo naujienų sraute matysite daug atsitiktinio turinio. Visgi laikui bėgant pastebėsite, kad jis vis labiau atitinka jūsų asmeninius pomėgius. Taip yra todėl, kad socialinių tinklų algoritmai, stebėdami jūsų elgesį: komentarus po įrašais, „patinka“ paspaudimus ar net tai, kiek laiko praleidžiate žiūrėdami vaizdo įrašą, labai greitai mokosi, kas jums įdomu. O supratę, pateikia kuo labiau personalizuotą turinį“, – teigia išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Vienas pagrindinių socialinių tinklų tikslų yra kuo ilgiau išlaikyti jūsų dėmesį. Kuo daugiau laiko ten praleisite, tuo daugiau reklamos pamatysite, o kartu ir kažką įsigysite. Tai leis verslams uždirbti ir toliau investuoti į reklamą, auginant socialinių tinklų pajamas. Taigi kuo rodomas turinys bus įdomesnis ir aktualesnis, tuo šį tikslą bus lengviau pasiekti.
„Facebook“ svarbiausia – žmogaus elgesys
Nuo 2007 m., kai pirmą kartą buvo pristatytas vartotojams, geriausiai žmonių pomėgius leido suprasti „patinka“ mygtukas. Visgi šiandien „Facebook“ algoritmai daug pažangesni.
„Atrinkdamas įrašus „Facebook“ algoritmas atsižvelgia į daugybę kintamųjų: įrašų naujumą, tipą, ankstesnes reakcijas, pagal kurios numato, kaip vartotojas reaguos į tam tikrą įrašą. Tai vadinama atitinkamumo balu (angl. relevancy score). Kiekvienam įrašui, kuris potencialiai galėtų būti rodomas naujienų sraute, priskiriamas balas, „Facebook“ juos reitinguoja ir išdėsto tokia tvarka, kokia jie bus parodytiׅ“, – aiškina M. Vrubliauskas.
„Facebook“ taip pat atsižvelgia į tai, kiek laiko žmogus „sugaišta“ prie tam tikro įrašo. Visgi, tai, kad peržiūrėsite vaizdo įrašą „Facebook“ dar nereikš, kad juo mėgaujatės. Tačiau jei padidinsite jo garsą ar žiūrėsite jį viso ekrano režimu, tikėtina, kad netrukus panašius vaizdo įrašus vis dažniau matysite savo naujienų sraute.
„Instagram“ naujienų srauto ir istorijų algoritmai skiriasi
Socialinis tinklas „Instagram“, kaip ir „Facebook“ kiekvienam vartotojui pateikia unikalų naujienų srautą, pagrįstą turiniu, į kurį jis įsitraukia.
„Mėgstamas turinys nustatomas atsižvelgus į „patinka“ paspaudimus, komentarus ar pasidalinimus. Reitinguodamas įrašus „Instagram“ kreipia dėmesį ir į tai, kaip dažnai užsukate į socialinį tinklą, konkrečias paskyras, ar dažnai žiūrite vaizdo įrašus ir pan. Pavyzdžiui, jei niekada nežiūrite vaizdo įrašu, greičiausiai daugiau matysite statinių reklamų ar jas matysite pirmiau. Ir priešingai“, – sako M. Vrubliauskas.
Ekspertas pratęsia, kad „Instagram“ naujienų srauto ir istorijų algoritmai skiriasi. Be to, abu labai dažnai keičiasi. Visgi nepaisant to, socialinis tinklas deda visas pastangas, kad kiekvienam žmogui pirmiausia būtų parodytas geriausias turinys pagal jų įsitraukimą į tas paskyras, kurias jie seka.
„Iš esmės, tikslus socialinių tinklų algoritmų veikimas yra konfidencialus ir nėra iki galo aišku, kaip jie veikia. Žinome tik tiek, kiek „Facebook“ ar „Instagram“ atskleidžia perkantiems juose reklamą“, – priduria M. Vrubliauskas.
