Technologijos 2022 metais

Pandeminiai 2021-ieji jau baigėsi, o atėję nauji metai mums žada, nepaisant visų koronaviruso kuriamų iššūkių, įdomių technologinių sprendimų. Kai kurios technologijos, tokios kaip robotizuoti namų pagalbininkai ar dirbtinė mėsa, gali ilgai pakeisti mūsų vartojimo ar elgesio įpročius.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Didžiausią potencialą demonstruoja išmaniųjų namų tvarkytojų rinka, kuri ilgainiui gali virsti į „privalomą visiems namuose turėti“ išmanų draugą. Žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant namie ir vienumoje, tokia skaitmeninė išeitis atrodo neišvengiama.

Proveržio tikimasi ir dirbtinės mėsos rinkoje, tam pagaliau atsirado tinkamos sąlygos – ne tik mėsos gamybos keliamos problemos, bet ir pagaliau sukurti tinkami analogai.

Namų robotų revoliucijos metai

„The Guardian“ nežada, kad jau šiais metais namų robotais vyks „didysis namų robotų sukilimas“. Tačiau numatoma, kad „Amazon Astro“ namų pagalbininko pasirodymas sukurs kryptį, kuria seks ir kiti gamintojai. Jeigu anksčiau panašaus pobūdžio įrenginiai buvo gana riboti savo galimybėmis – pavyzdžiui, robotai-siurbliai, tai „Astro“ taps pirmuoju bendrojo pobūdžio robotu ir jo kaina tesieks apie 1 tūkst. dolerių. Tai reiškia, kad pasiteisinus lūkesčiams, galimas masinis jų išpopuliarėjimas.

Toks pagalbininkas jau atliks namų pagalbininko ir asistento funkciją: gali priminti apie neišjungtą lygintuvą ar praalkusį naminį gyvūną, sudaryti pirkinių sąrašą ir užsakyti juos parduotuvėje. Jis taip pat gali atpažinti žmonių veidus ar slampinėti po namus, visai kaip sarginis šuo, o taip pat atsiųsti perspėjimą, jeigu savo aplinkoje pastebėtų jam nepažįstamą asmenį.

Robotas taps geru pagalbininku pagyvenusiems žmonėms – jis ir spaudimą ar pulsą pamatuos ir seks bendrus sveikatos rodiklius. „Astro“ netgi sugebės rodyti emocijas, palaikyti gana padorų dialogą ar paprasčiausiai linksminti.

„Išmaniųjų“ įrenginių rinkos augimas

Pirmoji išmaniųjų įrenginių karta dažniausiai atlieka gana paprastas užduotis. Pavyzdžiui, „išmanieji“ televizoriai, anksčiau suteikę galimybę prisijungti prie „Netflix“ ar „YouTube“, šiandien jau naudojasi dirbtinio intelekto galimybėmis, adaptuojant turinį įrenginiui ir atpažįsta balso komandas. Kitas žingsnis – dar labiau suasmenintas įvairių kasdienių problemų sprendimas. Pavyzdžiui, gebėjimas automatiškai keisti informacijos išdėstymą ir nustatymus, priklausomai nuo to, kokiu kampu krinta apšvietimas.

Dar viena tendencija – įvairių namų apyvokos reikmenų „bendradarbiavimas“. 2022 m. turėtų pagaliau prasidėti technologijos „Matter“ (kuriamos „Apple“, „Google“, „Amazon“ ir kitų) era. Tai yra atviro kodo „išmaniojo namo“ standartas, padėsiantis apjungti į vieną ekosistemą visų gamintojų įrenginius ir leis jiems bendradarbiauti tarpusavyje.

„Gartner“ analitikai numato, kad 2022 m. vidutinis „išmanusis“ namas JAV turės jau daugiau nei 500 įrenginių, o šių produktų rinka išaugs iki 53 mlrd. dolerių per metus.

5G ir kiti milžiniškos spartos tinklai

5G galimybės taps norma išmaniesiems telefonams ir kitiems įrenginiams visose kainų kategorijose, o ne tik „premium“ kainų segmente. Tai reiškia, kad vartotojams bus prieinamo vaizdo įrašų talpyklos su daug aukštesne raiška ir ryšio pralaidumu, įskaitant ir srautinę 8K kokybės vaizdo įrašų peržiūrą. Šios inovacijos atsilieps ir debesijų žaidimų (kuomet vaizdas yra perduodamas internetu) ir virtualios realybės rinkas.

Šiuolaikiniai įrenginiai ir toliau vis mažės bei lengvės, nes atitinkamai mažėja procesoriai bei vaizdo perdavimo mikroschemos – galios įrenginyje poreikio įsivyraujant debesų ir 5G technologijoms reikės mažiau. Iš esmės tendencijos yra tokios, kad išmanieji įrenginiai taps ne „mažais nešiojamais kompiuteriais“, o „mažais nešiojamais ekranais, į kuriuos internetu bus perduodamas vaizdas“.

NFT ir „blockchain“

Tokie prekių ženklai kaip „Sony“ ar „Coca-Cola“ jau pareiškė, kad prisijungs prie NFT technologijų vystymo. Taigi artimiausiu metu jau galime sulaukti skaitmeninių produktų ir paslaugų, papildančių ir išplečiančių įprastų fizinių prekių galimybes, antplūdžio.

Skaitmeninis bendradarbiavimas su vartotoju dabar daugeliui gamintojų tapo tokia pat svarbia verslo strategija, kaip ir pačių produktų pardavimas.

Virtuali realybė ir „jausmų“ internetas

Dar neseniai didžioji dalis žmonių vengė virtualios realybės: gąsdino sunki įranga ir vargingas turinys. Tačiau jau artimiausiu metu tiek viena, tiek kita keisis.

2021-aisiais vieni iš rinkos lyderių „Oculus“ pardavė apie 2 mln. savo išmaniųjų akinių „Quest 2“ – o šiais metais planuojamas didelis pardavimų augimas. Taip pat šiais metais tikimasi, kad papildančios realybės akinius pradės pardavinėti „Apple“. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, akiniai turės tiek papildančios realybės (AR), tiek ir virtualios realybės (VR) modulius. Į šią technologiją dedamos didelės viltys, manant, kad ilgainiui ji taps vienu iš bendrovės produktų flagmanų.

Kūrėjai taip pat prisitaiko prie besikeičiančių technologijų galimybių. Jeigu tradicinis internetas gali paveikti žmones dviejų jutiklių – regos bei klausos – pagalba, tai ateityje mus veiks ir kiti – prisilietimo, skonio bei uoslės. Tai leis atverti iki šiol neregėtas žmonių pasinėrimo į virtualų pasaulį galimybes. Jau dabar yra sukurtas žaidimas „Phasmophobia“, leidžiantis (dėvint specialų kostiumą) pajusti „vaiduoklių“ prisilietimus.

Kibernetinis saugumas

2021-ieji buvo rekordiniai pagal savo kibernetinių išpuolių mastą ir kiekį metai. Vystantis technologijoms, žmonijai dėl koronaviruso pandemijos pereinant į nuotolinį bendravimą, atsiranda vis daugiau landų ir saugumo spragų.

Jau minėti „išmanieji“ įrenginiai užkariauja mūsų visų buitį, taip suteikiant žmogui daugiau komforto. Tačiau dabartinių „buitinių“, tačiau prie interneto pajungtų įrenginių saugumo standartai yra toli gražu ne tobuli. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje tik gausės atvejų, kuomet programišiai bandys gauti prieigą prie eilinių vartotojų telefono bei jo turimų duomenų, pasijungus prie jo tinkamai neapsaugoto arbatinuko ar šaldytuvo.

Dirbtinis intelektas pardavimuose

„Gartner“ prognozuoja, kad jau netrukus produkcijos reklamose matysime ne realius žmones, o dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus. Tai leistų prekybininkams kurti suasmenintą reklamą skirtingai auditorijai.

Žinant, kad kiekvieno mūsų elgesio internete duomenys yra kaupiami būtent šiuo tikslu, tai net neatrodo kaip fantastinio filmo scenarijus. Tereikia sujungti atsiradusias technologines galimybes kurti aplinką realiu laiku su žmogaus ar grupės žmonių pomėgiais, kad būtų sukurta išskirtinė reklama.

Skelbiama, kad jau netrukus dirbtinis intelektas žmonėms padės ir kitoje srityje – mados. Patikus, pavyzdžiui, kurios nors pramogų pasaulio žvaigždės aprangai galima būtų susirinkti pigesnių alternatyvų drabužius iš prieinamų prekyviečių.

Mėsa be mėsos

Mėsos alternatyvos yra reikalingos ne tik „žaliavalgiams“, kurių skaičius auga su kiekvienais metais. Problema yra mėsos produkcijos išgavimui reikalingi ištekliai, aplinkos teršimas ir sąlygos, kuriomis tie gyvūnai yra laikomi. JT duomenimis, maistui auginami gyvuliai išskiria net 14,5 proc. visų su žmogaus veikla siejamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Todėl „mėsos be mėsos“ technologijų pastaruoju metu yra ieškoma vis aktyviau. JAV patentuota technologija „Beyond Meat“ ir bendrovės „Beyond Meat“ produkcija jau dabar leidžia mėgautis mėsainiais, kurių skonį atskirti nuo tų su tikra mėsa jau dabar sudėtinga.

Pavykus pagaminti produkciją, kuri yra noriai priimama rinkoje, atsiranda vis daugiau gamintojų, o tai reiškia į mažėjančią kainą ir augantį poreikį.

Pasaulinė „žaliosios mėsos“ prekybos apimtis 2027-aisiais turėtų pasiekti 35 mlrd. dolerių ribą. Lyginant su 13,5 mlrd. dolerių 2020-aisiais – įspūdingas šuolis.

„2022-ieji bus maisto, pagaminto iš augalinių baltymų, vainikavimo metai, – sakė JAV konsultacijų įmonės „Fabernovel“ prezidentas Davidas Bchiri. – Produktai yra brandūs ir geri. Jie taps kasdienybe.“