Daugeliui 2021-ieji buvo kupini vilčių ir iššūkių, nes vakcinos nuo COVID-19 tapo plačiau prieinamos, tačiau pandemija užsitęsė dar vienerius metus. Ir nors pandemijos metu technologijos leido mums pramogauti ir palaikyti ryšį, jos neretai apsunkindavo mums gyvenimą. Šiais metais buvo atvejų, kai technologijos sušlubuodavo ar apskritai nustodavo veikusios.
Daugeliui 2021-ieji buvo kupini vilčių ir iššūkių, nes vakcinos nuo COVID-19 tapo plačiau prieinamos, tačiau pandemija užsitęsė dar vienerius metus. Ir nors pandemijos metu technologijos leido mums pramogauti ir palaikyti ryšį, jos neretai apsunkindavo mums gyvenimą, rašo „CNN Business“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiais metais buvo atvejų, kai technologijos sušlubuodavo ar apskritai nustodavo veikusios – nuo interneto trikdžių iki problemų, su kuriomis susidūrė bendrovė „Meta“, anksčiau vadinta „Facebook“.
Duomenų nutekinimas iš „Facebook“ ir „LinkedIn“
Balandį kibernetinio saugumo ekspertai pranešė, kad pusės milijardo „Facebook“ vartotojų asmeninė informacija, įskaitant telefono numerius, gimimo datas ir elektroninio pašto adresus, buvo paskelbta programišių naudojamoje svetainėje. „Facebook“ tuo metu teigė, kad jau anksčiau buvo pranešta, jog šiuos duomenis „piktybiški veikėjai“ iš vartotojų paskyrų nutekino dar 2019 m., o problema, leidusi tai padaryti, buvo tais pačiais metais ištaisyta. Šis incidentas dar kartą parodė, kokios pažeidžiamos gali būti didžiulius kiekius asmens duomenų renkančios įmonės, kai į jas nusitaiko programišiai.
Taip pat balandį „LinkedIn“ patvirtino, kad įsilaužėlių svetainėje galima įsigyti viešai prieinamą informaciją iš maždaug 500 milijonų šio socialinio tinklo vartotojų profilių. „LinkedIn“ tuo metu teigė, kad parduodamą duomenų bazę „sudaro iš daugelio svetainių ir įmonių nutekintų duomenų rinkinys“. Bendrovė taip pat teigė, kad tai „nėra „LinkedIn“ duomenų pažeidimas“.
Du gedimai (trumpi) sutrikdė interneto ryšį
Tai nutiko du kartus per mažiau nei dvi savaites – dėl gedimų technologijų įmonėse, apie kurias dauguma žmonių net nebuvo girdėję, daugelyje vietų sutriko interneto ryšys. Sutrikimai buvo greitai nustatyti ir pašalinti, tačiau jie dar kartą parodė, kokie priklausomi esame nuo interneto ir koks jis gali būti nepatikimas.
Iš pradžių, birželio 8 d. daugybė tinklalapių, įskaitant „Reddit“, CNN, „Amazon“ ir daugelis kitų, tapo nepasiekiami dėl turinio transliavimo tinklo (angl. content delivery network) „Fastly“ veiklos sutrikimo. Vėliau, birželio 17 d., analogiška veikla užsiimančioje bendrovės „Akamai Technologies“ kilusi panaši problema sutrikdė daugelio įmonių, įskaitant „Southwest Airlines“, „United Airlines“, Australijos Sandraugos banką ir Honkongo vertybinių popierių biržą, tinklalapių veiklą.
„Fastly“ gedimas buvo pastebėtas per minutę ir daugumoje paveiktų svetainių truko mažiau nei valandą, o „Akamai“ apie problemą klientams pranešė per kelias sekundes ir sugebėjo ją išspręsti per keturias valandas (bendrovė teigė, kad dauguma jos klientų interneto ryšį buvo praradę vos kelioms minutėms).
Tačiau tai nebuvo vieninteliai didelio masto interneto ryšio sutrikimai šiais metais – gruodį „Amazon“ debesų kompiuterijos paslaugos teikimas buvo nutrūkęs tris karus, todėl problemų patyrė „Disney+“, „Slack“, „Netflix“, „Hulu“ ir daugelis kitų. Gedimai taip pat sutrikdė „Amazon“ logistikos operacijas itin svarbiu šventiniu laikotarpiu.
Baisi, bloga, labai nesėkminga „Facebook“ diena
Spalio 4 d., pirmadienis, buvo daugeliu aspektų labai nesėkmingas įmonei, kuri netrukus persivadino į „Meta“.
Šios dienos išvakarėse „Facebook“ informatorė Frances Haugen atskleidė savo tapatybę laidoje „60 minučių“, teigdama, kad bendrovė žinojo, kad jos valdomi socialiniai tinklai yra naudojami dezinformacijai bei neapykantą ir smurtą kurstančioms kalboms skleisti (anksčiau F. Haugen buvo vadinama neįvardintu šaltiniu, „The Wall Street Journal“ nutekinusiu tūkstančius puslapių bendrovės vidinių dokumentų, pavadintų „Facebook failais).
O kitą dieną, pirmadienį, dėl didelio gedimo kelioms valandoms sutriko „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Instagram“ veikla – bendrovė aiškino, kad kalti „konfigūracijos pakeitimai“. Bendrovei bandant spręsti sutrikimų ir F. Haugen pasirodymo televizijoje sukeltas problemas, smarkiai krito „Facebook“ akcijų vertė. O netrukus laukė dar nuodugnesnės reguliavimo institucijų patikros, nes F. Haugen kitą dieną turėjo duoti parodymus Kongrese. Tiesa, tą pačią dieną bendrovė taip pat paprašė atmesti skundą dėl antimonopolinių veiksmų, kurį buvo pateikusi Federalinė prekybos komisija.
„Tesla“ „visiškai autonominis automobilis“ gąsdina vairuotojus
„Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas jau kuris laikas reklamuoja elektrinių transporto priemonių gamintojo siūlomą „visiškai autonominę“ programinę įrangą. Tačiau iki 2021 m. pabaigos jam nepavyko užtikrinti visiškai autonominio vairavimo – vairuotojui tiesiog siūlomos pagalbinės funkcijos, reikalaujant, kad jis išliktų budrus ir, jei prireiktų, bet kurią akimirką perimtų transporto priemonės valdymą. Be to, iki šiol tik nedaugelis „Tesla“ vairuotojų galėjo išbandyti šią sistemą, įskaitant grupelę klientų, sumokėjusių po 10 tūkst. JAV dolerių už prieigą prie funkcijos „beta“ versijos.
Ir nors daugelis gali pagalvoti, kad toks automobilio valdymas yra fantastinis dalykas, jį išbandę vairuotojai lapkritį „CNN Business“ sakė, kad atmetus nuostabą ir susižavėjimą, lieka netikrumas, ką automobilis darys toliau, – o tai gali kelti nemažai nerimo, sėdint prie tūkstantį kilogramų sveriančios transporto priemonės vairo. Lapkričio mėnesį „CNN Business“ žurnalistai išbandė šią funkciją Niujorko gatvėmis pasivažinėję su „Tesla Model 3“, ir tenka pripažinti, kad baimės kartais iš tiesų netrūko – bandydama išvengti dviratininko, programinė įranga vos neįvairavo automobilio į UPS sunkvežimį, buvo išvairavusi į priešpriešinę eismo juostą ir vos neįsirėžė į tvorą.
