Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Venera gali būti vulkaniškai aktyvi – jei tai tiesa, tai padėtų paaiškinti, kaip ugnikalniai veikia planetų evoliuciją ir galimybes gyventi visame kosmose.
Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Venera gali būti vulkaniškai aktyvi – jei tai tiesa, tai padėtų paaiškinti, kaip ugnikalniai veikia planetų evoliuciją ir galimybes gyventi visame kosmose.
NASA nuotr. / Veneros vaizdai
Ugnikalnių planeta
Tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama keistiems signalams, sklindantiems iš Veneros ugnikalnio, vadinamo Idunn Mons, skatina jaudulį dėl būsimų misijų į artimiausią Žemės kaimynę.
Jau seniai žinoma, kad Venera yra nusėta ugnikalniais. Tačiau iš Žemės neįmanoma pasakyti, ar jie vis dar trykšta lava, nes tiršta ir miglota Veneros atmosfera viską užgožia.
Dabar mokslininkų grupė, remdamasi senų orbitinių palydovų misijų archyviniais stebėjimais ir eksperimentinių darbų, atliktų Žemėje, rezultatais, įrodinėja, kad 1,5 km aukščio ir 125 km pločio Idunn Mons per pastaruosius kelis tūkstančius metų buvo aktyvus ir greičiausiai tebėra išsiveržęs šiandien.
Jiems nereikės ilgai laukti, kad patvirtintų savo nuojautą: per ateinantį dešimtmetį į Venerą pradės keliauti nedidelis būrys misijų, galinčių aptikti vulkaninį aktyvumą Veneros paviršiuje.
Vis dėlto šio įtarimo patvirtinimas turėtų didelių pasekmių. Veneroje, kaip ir Žemėje, kadaise buvo daug vandenynų, tačiau šiandien planetą gaubia sausringos dykumos su tankia, rūgščių prisotinta atmosfera ir paviršiumi, kuris yra pakankamai karštas, kad išlydytų šviną.
Pagrindinis Veneros pragaro transformacijos paaiškinimas – epiniai ugnikalnių išsiveržimai, pradėję negrįžtamus klimato pokyčius.
Taigi Veneros ugnikalnių tyrinėjimas iš arti padės mums geriau suprasti, kodėl Žemėje (dar) neįvyko panaši išsiveržimų apokalipsė, rašoma „Live Science“.
Misijos į Venerą
NASA nuotr. / Veneros vaizdai
VERITAS (Venus Emissivity, Radio Science, InSAR, Topography, and Spectroscopy mission) misija yra aprūpinta moderniausia radaro sistema, kuri galės vienareikšmiškai nustatyti šviežią lavą. Jis kelis kartus aplankys tas pačias vietoves, kurias kartografavo ankstesnis radaru aprūpintas orbitinis aparatas „Magellan“.
Jei atsiras lavos srautas, kurio nebuvo, kai „Magellan“ lankėsi Veneroje dešimtojo dešimtmečio pradžioje, VERITAS jį suras.
NASA orbitinis aparatas gali net pastebėti naujus lavos srautus, atsiradusius jam skriejant aplink planetą.
VERITAS tirs milžiniškus planetos plotus, o Europos orbitinis aparatas „EnVision“ atliks chirurginius mokslinius smūgius. Jo radaro sistema tirs žemę, ieškodama neseniai įvykusių ugnikalnių ar tektoninio reljefo formavimo požymių, o infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių spektrometrai ieškos įdomių cheminių junginių žemėje ir danguje.
DAVINCI+ (Deep Atmosphere Venus Investigation of Noble Gases, Chemistry, and Imaging Plus) ketina paleisti zondą per Veneros atmosferą, kuris fiksuos jos cheminę sudėtį.
DAVINCI+ pateiks tuo metu esančių vulkaninių dujų profilį, todėl su VERITAS ir „EnVision“ dirbantys mokslininkai galės lengviau nustatyti šių dujų koncentracijos šuolius.
Įdomu tai, ką būsimos misijos į Venerą galės mums pasakyti apie tai, kiek ši planeta yra aktyvi. Ar ji panašesnė į Žemę, kur kasdien įvyksta dešimtys išsiveržimų?
Šios trys būsimos misijos netrukus atskleis atsakymą ir užbaigs dešimtmečius trukusias spekuliacijas apie ugnikalnius.
