Teraformuoti Marsą yra viena didžiausių žmonijos svajonių. Sąlygos Marse daugeliu atžvilgiu tam pakankamai palankios. Para šioje planetoje trunka maždaug tiek pat kiek Žemėje, po jos paviršiumi yra daug užšalusio vandens ir greičiausiai laikui bėgant būtų galima sukurti žmonėms kvėpuoti tinkamą atmosferą.
Teraformuoti Marsą yra viena didžiausių žmonijos svajonių. Sąlygos Marse daugeliu atžvilgiu tam pakankamai palankios. Para šioje planetoje trunka maždaug tiek pat kiek Žemėje, po jos paviršiumi yra daug užšalusio vandens ir greičiausiai laikui bėgant būtų galima sukurti žmonėms kvėpuoti tinkamą atmosferą, rašo „Universe Today“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau Marsas stokoja stipraus magnetinio lauko. Tad jei norime, kad Marsas taptų antrąja Žeme, turėsime sukurti dirbtinį magnetinį lauką.
Magnetiniai laukai tokie svarbūs dėl to, kad gali apsaugoti planetą nuo saulės vėjo ir jonizuojančių dalelių. Žemės magnetinis laukas neleidžia didesnei daliai tokių dalelių pasiekti planetos paviršių. Jos yra nukreipiamos tolyn nuo Žemės, todėl esame saugūs.
Magnetinis laukas taip pat neleidžia Saulės vėjams išsklaidyti Žemės atmosferą. Seniau Marsas turėjo tankią, drėgmės pritvinkusią atmosferą, tačiau be magnetinio lauko apsaugos ji palaipsniui buvo išsklaidyta.
Deja, mes negalime tiesiog atkurti Žemės magnetinio lauko Marse. Mūsų planetos magnetinį lauką sukuria besisukantis branduolys ir jame vykstanti geležies lydinių konvekcija.
Marso branduolys yra mažesnis ir vėsesnis, todėl negalime tiesiog jo „išsukti“, kad susidarytų magnetinis laukas. Visgi, kaip rodo pastarojo meto tyrimai, yra keletas būdų, kaip būtų galima sukurti dirbtinį magnetinį lauką.
Ir anksčiau buvo siūloma įvairių idėjų, kaip sukurti Marso magnetinį lauką – paprastai jos susijusios su antžeminiais arba orbitiniais solenoidais, kurie gali sukurti pradinį magnetinės apsaugos lygį.
Kaip pažymima tyrime, norint, kad susidarytų geras planetinis magnetinis laukas, reikalingas stiprus įkrautų dalelių srautas planetos viduje arba aplink ją. Kadangi pirmasis variantas Marsui nelabai tinka, mokslininkai atidžiau analizuoja antrąjį.
Pasirodo, dėl Marso palydovo Fobo poveikio, aplink Raudonąją planetą įmanoma sukurti įkrautų dalelių žiedą.
Fobas yra didesnysis iš dviejų Marso palydovų, skriejantis aplink planetą gana arti. Taip arti, kad jis aplink Marsą apskrieja per 8 valandas. Taigi mokslininkai siūlo panaudoti Fobą, jonizuojant jo paviršiuje esančias daleles ir jas pagreitinti tiek, kad išilgai Fobo orbitos susidarytų plazmos toras.
Tokiu būdu būtų sukurtas magnetinis laukas, pakankamai stiprus teraformuotam Marsui apsaugoti.
Tai drąsus planas ir, nors atrodo, kad jį įgyvendinti būtų įmanoma, tektų įveikti didžiulius inžinerinius iššūkius. Tačiau, kaip pabrėžia tyrimo autoriai, šiandien pats laikas kelti idėjas.
Metas pradėti galvoti apie problemas, kurias turime išspręsti, ir mąstyti, kaip jas išspręsti, kad kai žmonija pasieks Marsą, būtume pasirengę išbandyti geriausias idėjas.
