Žurnalas „Forbes“ Elizabeth Holmes apibūdino kaip „jauniausia pasaulyje milijardierę“, o medijoje ji buvo vadinama naujuoju Steve Jobsu. 2015 m. startuolį „Theranos“ sukrėtęs skandalas iki šiol yra vienas ryškiausių ir labiausiai aptarinėjamų Silicio slėnį sudrebinusių įvykių, o iki šiol vykstantis E. Holmes teismas prikausto daugumos dėmesį.
Žurnalas „Forbes“ Elizabeth Holmes apibūdino kaip „jauniausia pasaulyje milijardierę“, o medijoje ji buvo vadinama naujuoju Steve Jobsu. 2015 m. startuolį „Theranos“ sukrėtęs skandalas iki šiol yra vienas ryškiausių ir labiausiai aptarinėjamų Silicio slėnį sudrebinusių įvykių, o iki šiol vykstantis E. Holmes teismas prikausto daugumos dėmesį.
„Wikipedia“/„Theranos“ „Edison“ mašina
Iki 20 metų kalėjimo
2014 m. Elizabeta Holms, kuriai tuo metu buvo 30 metų, turėjo jaustis pasaulio viršūnėje. Ji, baigusi Stanfordo universitetą, įkūrė 9 mlrd. dolerių vertinamą įmonę, kuri tariamai sukėlė revoliuciją ligų diagnozavimo srityje.
Bendrovė „Theranos“ žadėjo, kad jos sukurtas „Edison“ testas leis greitai ir be adatų nustatyti tokias ligas kaip vėžys ir diabetas.
Tačiau 2015 m. viskas ėmė trūkinėti, o po metų E. Holmes buvo demaskuota kaip apgavikė. Jos reklamuojama technologija visiškai neveikė, o 2018 m. įkurta bendrovė žlugo.
Dabar 37 metų E. Holmes gresia iki 20 metų kalėjimo, jei ji bus pripažinta kalta dėl 12 jai pateiktų kaltinimų sukčiavimu.
Kitą mėnesį prasidėsiantis jos teismo procesas byloje JAV prieš Elizabeth Holmes bus atidžiai stebimas ir tikimasi, kad ji pripažins savo kaltę.
Šį savaitgalį paaiškėjo, kad jos advokatai įrodinės, jog jos buvęs draugas ir verslo partneris Rameshas Balwani įtariamų nusikaltimų metu ją seksualiai išnaudojo ir emociškai kontroliavo, dėl to sutriko jos psichinė būklė.
Meteorinis pakilimas
Nepaisant to, kad apie ją parašyta knyga, HBO dokumentinis filmas ir būsimas televizijos serialas, vis dar neaišku, kodėl E. Holms rizikavo naudodama technologiją, kuri, kaip žinojo, neveikia.
E. Holms tėvai didžiąją savo karjeros dalį praleido dirbdami biurokratais Kapitolijuje, tačiau „jie labai domėjosi statusu“ ir „gyveno ryšiais“, teigiama BBC. Jos tėvo prosenelis įkūrė „Fleischmann's“ mieles, pakeitusias Amerikos duonos pramonę, ir šeima labai rūpinosi savo kilme.
Kai 2002 m. ji įstojo į Stanfordo universitetą studijuoti chemijos inžinerijos, jai kilo idėja sukurti pleistrą, kuris galėtų nuskaityti jį nešiojantį asmenį dėl galimų užsikrėtimų.
Po kelių mėnesių E. Holmes, būdama 19 metų, metė mokslus Stanforde ir įkūrė „Theranos“, šį kartą pasiūliusi akivaizdžiai revoliucinį būdą, kaip ištirti kraują paprasčiausiu piršto dūriu. Įtakingi žmonės buvo sužavėti ir investavo net nematydami audituotų finansinių ataskaitų.
Tarp jos rėmėjų buvo JAV iždo sekretorius George'as Schultzas, apdovanotas jūrų pėstininkų korpuso generolas Jamesas Mattisas (vėliau dirbęs D.Trumpo administracijoje) ir turtingiausia Amerikos šeima Waltonai.
„Theranos“ save pristatė kaip proveržio technologijų bendrovę, sukūrusią kraujo tyrimus, kuriems atlikti reikia labai mažo kraujo kiekio ir kuriuos galima atlikti labai greitai, naudojant bendrovės sukurtus nedidelius automatinius prietaisus. Prietaisai turėjo būti mobilūs, dėl jų naudojimo buvo susitarta su keliais didelio mąsto vaistinių tinklais, o E. Holmes vizija apėmė ir tai, jog ateityje aparatus galėtų turėti kiekvienas asmuo namuose.
„Edison“ aparatas buvo kruopščiai saugomas, o jo veikimo technologija – įslaptinta. Kompanijoje dirbantiems mokslininkams nebuvo leidžiama abejoti jo veiksnumu, o suabejojusieji tą pačią dieną būdavo atleisti iš darbo be įspėjimo. Skirtingos mokslininkų grupės taip pat negalėdavo lengvai komunikuoti tarpusavyje, taip apsunkinant priėjimą prie galutinės išvados – technologija neveikė.
Tiesa, kaip su neveikiančiu aparatu, E. Holmes nuėjo labai toli. Tiesa ėmė aiškėti 2015 m., kai informatorius – vienas iš buvusių įmonės darbuotojų – išreiškė susirūpinimą dėl „Theranos“ pavyzdinio testavimo prietaiso „Edison“. Žurnalistas Johnu Carreyrou iš „The Wall Street Journal“ parašė seriją demaskavimų, kuriuose teigė, kad rezultatai nepatikimi ir kad įmonė daugumai tyrimų naudojo komercinius kitų gamintojų aparatus.
Pasipylė ieškiniai, partneriai nutraukė ryšius, o 2016 m. JAV reguliavimo institucijos dvejus metus uždraudė E. Holms teikti kraujo tyrimų paslaugas. 2018 m. „Theranos“ buvo likviduota.
Piktnaudžiautojas ar išnaudojamas?
Tų pačių metų kovą E. Holmes patenkino finansų reguliavimo institucijų civilinius kaltinimus, kad ji apgaulės būdu iš investuotojų pritraukė 700 mln. dolerių.
Tačiau po trijų mėnesių ji kartu su R.Balwani buvo suimta dėl baudžiamųjų kaltinimų sukčiavimu. Prokurorai teigia, kad ji sąmoningai klaidino pacientus dėl testų ir gerokai perdėjo įmonės veiklos rezultatus finansiniams rėmėjams.
E. Holmes buvo paleista už užstatą ir 2019 m. ištekėjo už 27 metų Williamo Evanso, viešbučių tinklo „Evans Hotel Group“ paveldėtojo. Šių metų liepą jiems gimė sūnus.
Theranos skandalui pasiekus teismą, komentatoriai sako, kad stebėtina, kaip tvirtai ji laikosi savo pirminės istorijos, o ją pažinoję žmonės sako abejojantys, ar ji pasikeitė.
Remiantis teismo dokumentais, E. Holmes advokatai ketina įrodinėti, kad „ji tikėjo, jog visi tariami klaidingi pareiškimai“ apie „Theranos“ buvo teisingi ir kad tai buvo „teisėtas verslas, kuriantis vertę investuotojams“.
Jie taip pat tikriausiai teigs, kad tariamai kontroliuojantis R.Balwani elgesys „panaikino jos gebėjimą priimti sprendimus“.
Jų teigimu, buvęs „Theranos“ vyriausiasis operacijų vadovas, kuris kitais metais bus teisiamas atskirai, daugiau nei dešimtmetį kontroliavo, kaip ji rengėsi, ką valgė ir su kuo bendravo. Jie taip pat pakvies liudyti psichologą, kuris specializuojasi seksualinės prievartos srityje.
Pirmaisiais metais „Theranos“ surinko milijonus dolerių – 2016 m. „Forbes“ patikslino apskaičiuotą bendrovės grynąją vertę iki 800 mln. dolerių, atsižvelgdamas į 724 mln. dolerių pritrauktą kapitalą. Pranešama, kad Amerikos verslo ir valdžios lyderiai, privačiai investavę į „Theranos“, prarado daugiau kaip 600 mln. dolerių.
