Pirmą kartą istorijoje Marso vidus įamžintas planetos vidaus žemėlapyje. Tiesa, rezultatai buvo netikėti: Marso branduolys užima maždaug pusę planetos vidaus – daug daugiau, nei įsivaizdavo mokslininkai.
Pirmą kartą istorijoje Marso vidus įamžintas planetos vidaus žemėlapyje. Tiesa, rezultatai buvo netikėti: Marso branduolys užima maždaug pusę planetos vidaus – daug daugiau, nei įsivaizdavo mokslininkai.
NASA / Marso vidinė struktūra
Sėkminga misija
Šis žvilgsnis į Marso vidų yra dvejų metų tyrimų (ir dešimtmečių planavimo) kulminacija. NASA nusileidimo aparatas „InSight“ – stacionarus mokslinis robotas, kuris 2018 m. buvo dislokuotas Marse su vienintele užduotimi – ištirti nematomus Raudonosios planetos vidinius sluoksnius. Praėjus maždaug mėnesiui po nusileidimo ant plokščios lygumos, vadinamos Elysium Planitia, „InSight“ savo robotine ranka netoliese esančiame Marso paviršiuje įrengė mažytį seismometrą ir ėmė klausytis seisminių virpesių planetoje, panašių į žemės drebėjimus Žemėje.
„Skirtingai nei Žemėje, Marse nėra tektoninių plokščių – jo pluta yra tarsi viena milžiniška plokštė“, – rašė NASA tyrėjai pranešime.
Tačiau Marso plutoje vis tiek susidaro lūžiai, arba uolienų įtrūkimai. Šie lūžiai gali sukelti seisminius virpesius – per pastaruosius dvejus metus „InSight“ jų aptiko 733. NASA tyrėjai apskaičiavo, kaip greitai ir kaip toli planetoje sklinda seisminės bangos, ir tai leido sudaryti jos vidaus struktūrų žemėlapį.
Panašumas su Žeme nedidelis
Komanda nustatė, kad Marso, kaip ir Žemės, vidų sudaro trys sluoksniai – pluta, mantija ir branduolys, tačiau šių sluoksnių dydžiai ir sudėtis abiejuose pasauliuose labai skiriasi. Pavyzdžiui, Marso pluta yra daug plonesnė, nei tikėjosi tyrėjai, jos gylis siekia nuo nuo 20 iki 37 km. ir ją sudaro du arba trys posluoksniai (palyginimui, Žemės pluta tęsiasi iki didžiausio maždaug 100 km. gylio, remiantis USGS duomenimis).
Žemiau plutos yra nemaža mantija, besidriekianti apie 1560 km. po Marso paviršiumi, o po ja – milžiniškas branduolys, prasidedantis maždaug pusiaukelėje tarp paviršiaus ir planetos centro. Šerdis buvo ir didesnė, ir skystesnė, nei tyrėjai tikėjosi.
Mokslininkai vis dar nežino, ar Marse yra kietas vidinis branduolys, kaip Žemėje, tačiau, pasak tyrėjų, jau vien tai, kad vos po kelerių metų tyrimų pavyko išmatuoti išorinį planetos branduolį, yra puikus pasiekimas.
„Mokslininkams prireikė šimtų metų, kad išmatuotų Žemės branduolį“, – teigė Simonas Stähleris, pagrindinis vieno iš naujųjų darbų autorius, Šveicarijos Ciuricho tyrimų universiteto ETH Žemės mokslų profesorius. „Po „Apollo“ misijų jiems prireikė 40 metų, kad išmatuotų Mėnulio branduolį. Misijai „InSight“ prireikė vos dvejų metų Marso branduoliui išmatuoti“ – portalui „Live Science“ teigė jis.
