2020 m. balandžio 28 d. du antžeminiai radijo teleskopai užfiksavo intensyvų radijo bangų impulsą. Jis truko vos milisekundę, tačiau nustebusiems astronomams tai buvo svarbus atradimas – pirmą kartą taip arti Žemės aptiktas greitasis radijo bangų pliūpsnis (FRB).
2020 m. balandžio 28 d. du antžeminiai radijo teleskopai užfiksavo intensyvų radijo bangų impulsą. Jis truko vos milisekundę, tačiau nustebusiems astronomams tai buvo svarbus atradimas – pirmą kartą taip arti Žemės aptiktas greitasis radijo bangų pliūpsnis (FRB).
„Wikimedia Commons“/Casey'aus Reedo/Pensilvanijos universiteto iliustr./Neutroninė žvaigždė menininko akimis
Energingiausias sprogimas istorijoje
Šis reiškinys, esantis vos už 30 000 šviesmečių nuo mūsų planetos, buvo pasislėpęs Paukščių tako galaktikos platybėse. Jį užfiksavo Kanados vandenilio intensyvumo kartografavimo eksperimentas (CHIME) ir Transientinės astronominės radijo emisijos tyrimas (STARE2).
Iki tol visi FRB buvo stebimi už mūsų galaktikos ribų. „Jie buvo nutolę milijardus šviesmečių, todėl mažai ištirti“, – sakė fizikos mokslų daktarė Pragya Chawla iš McGill universiteto Kanadoje. 2020 m. balandžio mėn. atradimas taip pat pasižymėjo tuo, kad tai buvo energingiausias radijo sprogimas, kokį astronomai kada nors yra užfiksavę Paukščių tako galaktikoje, tačiau labiausiai jaudina tai, kad mokslininkai dabar yra arčiau FRB kilmės nustatymo nei bet kada.
FRB pirmą kartą pastebėtas 2007 m., kai Duncanas Lorimeris ir Davidas Narkevic tyrinėjo Parkeso radijo antenos Australijoje duomenis. FRB atradimas taip arti namų buvo proveržis, kurio astronomai nuo to laiko troško.
Problema – sunkus aptinkamumas
Viena iš pagrindinių problemų aptinkant FRB, be to, kad dauguma jų yra taip toli, yra ta, kad šie reiškiniai yra labai trumpalaikiai. Bangos pasirodo dingsta akimirksniu, nors yra 100 milijonų kartų galingesnės už Saulę – per kelias tūkstantąsias sekundės dalis banga gali išskirti tiek energijos, kiek Saulė per 100 metų.
 NASA/„Wikimedia Commons“ iliustr. Neutroninės žvaigždės sandara |
|---|
Visgi, astronomams pavyko sukaupti žinių apie FRB, kurių didžioji dalis paremta dešimtimis užfiksuotų įvykių už mūsų galaktikos ribų. Pirmiausia žinome, kad tai yra ryškūs radijo šviesos blyksniai, trunkantys nuo mikrosekundžių iki milisekundžių. Taip pat žinome, kad dauguma jų sklinda iš už milijardo šviesmečių.
Tačiau, nors FRB atsiradimui paaiškinti buvo pasiūlyta dešimtys modelių, kurių pradininkai – nuo neutroninių žvaigždžių iki baltųjų nykštukių ir kosminių stygų, nei vienas nebuvo patvirtintas.
„Mes žinome, kad jie kyla iš labai mažų šaltinių – ne didesnių nei kelių šimtų kilometrų dydžio. „Labiausiai tikėtini šaltiniai yra neutroninės žvaigždės, nes jos ir labai mažos, ir labai energingos“, – portalui „Live Science“ komentavo Kiyoshi Masui, Masačusetso technologijos instituto fizikos docentas.
Atlikus įmantrų kosminį detektyvinį darbą ir panaudojus kitų teleskopų, stebinčių tą patį dangaus lopinėlį, duomenis, mokslininkai daro prielaidą, kad FRB šaltinis greičiausiai yra magnetaras – jaunos neutroninės žvaigždės, gimusios iš supernovų liekanų, kurių magnetinis laukas 5 000 trilijonų kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką, todėl jos yra galingiausi magnetai Visatoje.
