Visata atsirado prieš 13,8 mlrd. metų per Didįjį sprogimą. Po pradinio blyksnio ji išgyveno laikotarpį, vadinamą kosminiais tamsiaisiais amžiais. Naujojo tyrimo duomenimis, praėjus 250-350 mln. metų po Didžiojo sprogimo atsirado pirmosios žvaigždės, kurios į kosmosą atnešė šviesos.
Visata atsirado prieš 13,8 mlrd. metų per Didįjį sprogimą. Po pradinio blyksnio ji išgyveno laikotarpį, vadinamą kosminiais tamsiaisiais amžiais. Naujojo tyrimo duomenimis, praėjus 250-350 mln. metų po Didžiojo sprogimo atsirado pirmosios žvaigždės, kurios į kosmosą atnešė šviesos.
Kosminė aušra
Mokslininkai šiam reiškiniui suteikė „kosminės aušros“ pavadinimą.
Nustatyti, kada prasidėjo kosminė aušra, buvo Londono universitetinio koledžo (Jungtinė Karalystė) profesoriaus Richardo Elliso gyvenimo darbas.
R.Ellisas su komanda išanalizavo šešias tolimiausias galaktikas. Jos buvo taip toli, kad net galingiausiais pasaulio teleskopais jos atrodė tik kaip keli pikseliai kompiuterio ekrane. Be to, jos yra vienos iš anksčiausiai Visatoje atsiradusių galaktikų, todėl tuo metu, kai jų vaizdus užfiksavo teleskopai Žemėje, jos buvo matomos netrukus po Didžiojo sprogimo.
Tyrėjai galaktikų žvaigždžių šviesą analizavo naudodami „Hubble“ ir „Spitzer“ kosminį teleskopą. Galaktikų amžių jie nustatė ištyrę vandenilio atomų dalį jų žvaigždžių atmosferoje. Kuo senesnės žvaigždės, tuo didesnė vandenilio atomų dalis.
Nicolas Laporte / Žvilgsnis į Visatos pradžią: matoma galaktika praėjus vos 500 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Ji tokia tolima, kad net stebint galingiausiais pasaulio teleskopais atrodo kaip pikselis.
Tada komanda apskaičiavo, kaip toli nuo galaktikų yra jų žvaigždės. Kadangi šių galaktikų šviesa mus pasiekia per tam tikrą laiką, kuo toliau jos yra, tuo toliau į praeitį astronomai jas stebi.
Nustatydama jų amžių, komanda apskaičiavo kosminės aušros pradžią – kada susiformavo pirmosios žvaigždės. Analizei vadovavo daktaras Nicolas Laporte iš astronomijos instituto Kembridže „Tai vienas didžiausių šiuolaikinės kosmologijos klausimų. Tai pirmas kartas, kai pagal stebėjimų duomenis sugebėjome numatyti, kada įvyko šis lemiamas Visatos istorijos momentas“ – portalui BBC komentavo jis.
Skyrėsi nuo Saulės
Daugelis pirmųjų žvaigždžių gerokai skyrėsi nuo mūsų Saulės. Jos buvo masyvesnės ir degino tik vandenilį. Tačiau šie objektai sukūrė naujos kartos žvaigždes, iš kurių susiformavo sunkesni periodinės lentelės elementai.
Viskas, išskyrus vandenilį, helį ir litį, susidaro žvaigždžių viduje, kai jos sprogsta savo gyvenimo pabaigoje. Todėl galiausiai mes esame sukurti iš žvaigždžių, kurios gimė netoli kosmoso aušros.
NASA / Omega kentauro žvaigždių spiečius
„Kadangi mes patys esame žvaigždžių evoliucijos produktas, mes žvelgiame atgal į savo pačių kilmę“, – sakė profesorius R.Ellisas.
Stebėjo ilgiau nei 3 paras
Kadangi šešios galaktikos, kurias tyrė komanda, yra ties teleskopais stebimų objektų riba, jos taip pat yra vienos iš anksčiausiai žinomų.
Komandai prireikė 70 valandų stebėjimo laiko, naudojant keturis didžiausius antžeminius teleskopus, kad įvertintų jų atstumus. Šie matavimai leido komandai patvirtinti, kad jie stebėjo šias galaktikas, kai Visatos amžius buvo 550 mln. metų. Žinodama galaktikų amžių ir jų egzistavimo laiką, komanda galėjo apskaičiuoti, kada gimė pirmosios žvaigždės.
