Melsvos spalvos žaibo žybsniai sukėlė diskusijų bangą mokslo pasaulyje. Po ilgų ieškojimų mokslininkams pagaliau pavyko aiškiai pamatyti kibirkštį, kuri sukelia egzotišką žaibo tipą, vadinamą „mėlynąja srove“.
Melsvos spalvos žaibo žybsniai sukėlė diskusijų bangą mokslo pasaulyje. Po ilgų ieškojimų mokslininkams pagaliau pavyko aiškiai pamatyti kibirkštį, kuri sukelia egzotišką žaibo tipą, vadinamą „mėlynąja srove“.
DTU Space, Mount Visual/Daniel chmelling / Mėlynojo žaibo vizualizacija
Mėlynieji žybsniai iš perkūnijos debesų kyla į stratosferą ir per mažiau nei sekundę pasiekia maždaug 50 km aukštį. Įprasti žaibai sužadina žemutinėje atmosferoje esančių dujų mišinį, kuris ima švytėti baltai, o mėlynosios srovės sužadina daugiausia stratosferos azotą ir sukuria būdingą mėlyną atspalvį.
Stebimos jau daugelį metų
Mėlynosios srovės jau daugelį metų stebimos iš žemės ir lėktuvų, tačiau sunku pasakyti, kaip jos susiformuoja, nepakilus aukštai virš debesų. Dabar Tarptautinėje kosminėje stotyje esantys prietaisai pastebėjo, kad mėlynoji srovė atsiranda iš itin trumpo, ryškaus elektros pliūpsnio netoli perkūnijos debesies viršūnės.
Suprasti mėlynąsias čiurkšles ir kitus su perkūnija susijusius viršutinių atmosferos sluoksnių reiškinius, yra svarbu, nes jie gali turėti įtakos radijo bangų sklidimui oru, o tai gali turėti įtakos ryšių technologijoms, sako Pensilvanijos valstijos kosmoso fizikas Viktoras Pasko.
„Mėlynasis sprogimas“
Kosminėje stotyje esančios kameros ir šviesos jutimo prietaisai, vadinami fotometrais, 2019 m. vasario mėn. stebėjo mėlynąją srovę audros metu virš Ramiojo vandenyno, netoli Nauru salos. „Visa tai prasideda nuo to, ką aš laikau mėlynuoju sprogimu“, – sako Danijos technikos universiteto Kongens Lyngbyje atmosferos fizikas Torstenas Neubertas.
„Mėlynas sprogimas“ buvo 10 mikrosekundžių trukmės ryškios mėlynos šviesos blyksnis netoli debesies viršūnės, maždaug 16 km aukštyje. Iš šio blyksnio taško į stratosferą išsiveržė mėlyna srovė, kuri per kelias šimtus milisekundžių pakilo į maždaug 52 kilometrų aukštį.
Neubertas teigia, kad kibirkštis, sukėlusi mėlynąją srovę, galėjo būti ypatinga trumpojo nuotolio elektros iškrova griaustinio debesyje. Turbulentinis maišymasis aukštai debesyje gali suartinti priešingai įkrautus regionus maždaug kilometro atstumu vienas nuo kito, todėl atsiranda labai trumpi, bet galingi elektros srovės protrūkiai.
Mokslininkai pastebėjo tokių didelės energijos, trumpo nuotolio iškrovų įrodymų radijo bangų impulsuose, sklindančiuose iš perkūnijų ir užfiksuotuose antžeminėmis antenomis.
