Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos.
Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2019 m. drąsi nukreipimo misija buvo atlikta neteisingai ir su lemtingomis pasekmėmis. Asteroidas, kuris turėjo trenktis į žemę Denveryje, buvo perkeltas link Niujorko. „Didysis obuolys“ buvo sulygintas su žeme. Visas scenarijus suvaidino aštuonerius išgalvotus technologinius metus ir politinius nesutarimus.
2021 m. pasirinktas scenarijus buvo šiek tiek kitoks. Aptiktas asteroidas turėjo atsitrenkti į Žemę po šešių mėnesių. Pirmosios konferencijos metu šių agentūrų nariai gavo pranešimą apie išgalvotą asteroidą, vadinamą „2021 PDC“, artėjantį prie mūsų planetos su penkių procentų tikimybe pataikyti į mus 2021 m. spalio 20 d.
Iš pradžių kyla daug neaiškumų. Mes nežinome, ar asteroidas trenksis (bet juk tai pratimas, žinoma, kad jis atsitrenks), kur ir koks jis yra. Pirmieji skaičiavimai, pagrįsti netikra tyrimų savaite, rodo, kad asteroidas yra 35-700 metrų dydžio.
Asteroido smūgio simuliacija diena iš dienos
Pirmąją dieną komandos galvoja, ką galima būtų padaryti ir ar situacija yra rimta. Tarptautinės grupės kviečiamos pasverti galimą asteroido nukreipimo misiją. Praėjus „savaitei“ stebėjimų, yra pasakoma, kad astronomai mano, jog jie galimai žino, ar asteroidas trenksis, ar ne. Šiuo metu tikslinė atsitrenkimo teritorija siekia du trečdalius planetos, o Pietryčių Azija, Australazija ir Antarktida yra saugios.
Antroji diena prasideda po šios hipotetinės savaitės. Per tokį trumpą laiką astronomai sekė asteroidą ir yra tikri, kad jis trenksis į Žemę. Komanda taip pat sužino, kad asteroidas nukris kažkur Europoje arba Šiaurės Afrikoje. Tai buvo įmanoma, nes asteroidas buvo užfiksuotas ankstesniuose stebėjimuose, tačiau nebuvo pripažintas tokiu.
Antrą dieną taip pat išsamiai apžvelgiamos misijos, kurias būtų galima išsiųsti nukreipiant tokį asteroidą. Ir tai nėra geros žinios. Asteroidas yra per arti ir skrieja per greitai (ir galbūt yra per didelis) krypties korekcijai. Taigi, turėtumėte smarkiai trenkti į asteroidą. Galima bandyti smūgiuoti asteroidą branduoliniu ginklu, vienu iš didžiausių, kada nors surinktų Šaltojo karo metu, arba iššauti į jį bent dešimtį raketų. Su rizika, kad jis sutrupės ir vis tiek atsitrenks į Žemę.
„Jei susidurtume su „2021 PDC“ hipotetiniu scenarijumi realiame gyvenime, mes negalėtume taip greitai paleisti erdvėlaivio su dabartiniais pajėgumais“, – teigė grupės nariai.
Trečiosios konferencijos dienos hipotetinis laikas – birželio 30 d. Mėnesiniai stebėjimai leido komandai nustatyti smūgio dydį ir tikėtiną vietą. Manoma, kad jis yra nuo 35 iki 500 metrų ir nukris kažkur tarp Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Slovėnijos ir Kroatijos. Tai gali paveikti iki 6,6 mln. žmonių. Dauguma dalykų vis dar nėra aiškūs, o pasekmės gali būti nedidelės struktūrinės žalos, jei objektas degtų aukštai atmosferoje. Tačiau tai lieka neaišku.
Paskutinės dienos hipotetinė data – 2021 m. spalio 14 d. Paskutiniai šešių mėnesių stebėjimai leido tyrėjams sumažinti objekto dydį iki 105 metrų su dešimties procentų neapibrėžtumu. Tikėtina atsitrenkimo vieta – regionas prie Čekijos sienos, Vokietija ir Austrija.
Bet net ir tada, dėl duomenų trūkumo lieka tiek daug neaiškumų. Nėra žinoma galimo smūgio energija ir niokojimo dydis, kurį asteroidas gali padaryti.
Šiandien mes nepasiruošę. Galbūt būsime rytoj
Metams bėgant šios simuliacijos parodė, ką mes darome gerai, ką – ne taip gerai, ir kur esame pavojingai nepasiruošę. Daugelis 2021 m. planetos gynybos konferencijos aspektų patenka į pastarąją kategoriją.
Santrauka atskleidė, kad jei toks objektas būtų aptiktas šiandien ar rytoj, mums sektųsi gana prastai. 2019-aisiais 100 metrų ilgio asteroidas, pavadintas „2019 OK“, buvo aptiktas tik mėnesį prieš jam praskriejant 72 500 kilometrų atstumu nuo mūsų planetos.
Tokios observatorijos kaip „Vera Rubin“ ir daugelis kitų padės aptikti daugiau šių objektų (jei jų per daug neveikia palydovų megakonsteliacijos, tokios kaip „Starlinks“). Tačiau reikia daugiau observatorijų, kad mūsų planeta būtų saugi. Simuliacija iš tikrųjų nurodo, kad jei „Vera Rubin“ observatorija būtų kontroliuojama kompiuteriu 2014 m., ji būtų pastebėjusi išgalvotą asteroidą „2021 PDC“.
Tikimybė, kad tikrai pavojingas asteroidas trenksis į mūsų planetą, išlieka astronomiškai maža, tačiau, kalbant apie jų keliamą riziką, turėtume būti pasirengę. Ir mes nesame.
