Jau šiandien pramonėje pradedama jausti penktoji pramonės revoliucija arba kitaip – modernizavimo laikotarpis, kai pilnai skaitmenizuotos gamybos linijos ir žmogaus kūrybiškumas atranda naujas gamybos ir produktyvumo galimybes. Tuo tarpu Pramonės 4.0 procesas Lietuvos gamybos įmonėse vis dar vyksta.
Jau šiandien pramonėje pradedama jausti penktoji pramonės revoliucija arba kitaip – modernizavimo laikotarpis, kai pilnai skaitmenizuotos gamybos linijos ir žmogaus kūrybiškumas atranda naujas gamybos ir produktyvumo galimybes. Tuo tarpu Pramonės 4.0 procesas Lietuvos gamybos įmonėse vis dar vyksta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus, tačiau ši situacija nuolatos keičiasi, Lietuvoje įsikuriant didžiosioms pasaulio įmonėms.
Vis dar egzistuoja daugybė įmonių, kuriose iki šiol produktai yra pakuojami rankomis, kokybės inspekcija yra atliekama akimis, net paprasčiausias paimk-padėk uždavinys yra vis dar atliekamas eilėje stovinčių žmonių rankomis.
Tačiau yra pavyzdžių, kai Lietuvos įmonės, automatizuodamos savo gamybos linijas, pasiekia naujus produktyvumo, kokybės ir efektyvumo standartus. Tuo pačiu ne tik nesumažina esamų darbuotojų skaičiaus, bet atvirkščiai – yra nuolatinėje paieškoje.
Didėjant specializuotos įrangos kiekiui, atsiranda poreikis efektyviai ir savalaikei tų įrenginių priežiūrai, o gal būt ir remontui. Todėl Pramonė 4.0 etape visus įrenginius siekiama apjungti į vieną bendrą tinklą, o įrenginių būklę stebėti jutikliais. Čia ir pasireiškia gamybos linijos ar net visos gamyklos skaitmenizavimas.
Pramonė 4.0 etapas iš esmės privertė žemos kvalifikacijos žmones pasitraukti iš gamybos proceso. O tie, kurie nepasitraukė, buvo priversti didinti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Ir tai pozityvus dalykas. Kvalifikuotų darbuotojų poreikis Lietuvoje jaučiamas nuolatos, todėl tarptautinėse kompanijose gausu darbuotojų iš užsienio. Tačiau tai nereiškia, žmogaus rankų darbas yra bevertis. Jis suteikia gaminiams individualumo, ko negali moderniausios gamybos linijos.
Visi produktai, pagaminti tokiose linijose, bus identiški. Pramonės 5.0 gamybos linijose fizinis rankų darbas bus nepageidaujamas, tačiau bus laukiamas žmogiškasis kūrybiškumas. Kūrybiškumas, kuris leistų „amatininko dvasią“ perkelti į skaitmeninį-elektromechaninį įrenginį.
Didžiausias Pramonės 4.0 ir 5.0 skirtumas yra tai, kad pirmajame etape siekiama sumažinti gamyklose esančių darbuotojų skaičių, o antrajame priešingai – norima, kad darbuotojai sugrįžtų. Tačiau jie turi sugrįžti ne kaip žemos kvalifikacijos darbuotojai, o kaip kūrėjai, kurie gebėtų kurti ir projektuoti individualizuotus produktus.
Didžiausia nauda, kurią galėtų suteikti Pramonė 5.0 – laisvė kurti ir vystyti savo idėjas, būti neatsiejama pažangos ir tobulėjimo dalimi.
Vidas Raudonis, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius
