Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 14:25
„Sony“ pristato labai lauktus programinės įrangos atnaujinimus, įskaitant C2PA atitikimą ir vaizdų autentiškumo užtikrinimą
Kovo 29 d. 11:39
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos (1)
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Gyvybės paieškos Visatos kampeliuose – ką mokslininkams pavyko sužinoti?

Publikuota: 2021-03-09 16:35
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Rolandas Maskoliūnas
Inf. šaltinis: LRT TV laida „Smalsumo genas“, LRT.lt

Pandemija pastaruoju metu kiek užgožė esminį, netgi filosofinį žmones kankinantį klausimą – ar gyvybė egzistuoja ir kitose galaktikose, planetose, o gal net Marse ar mūsų Saulės sistemos palydovuose? Todėl astronomai mėgina kosmoso platybėse surasti į Žemę panašių egzoplanetų. Ir jiems sekasi vis geriau.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Pandemija pastaruoju metu kiek užgožė esminį, netgi filosofinį žmones kankinantį klausimą – ar gyvybė egzistuoja ir kitose galaktikose, planetose, o gal net Marse ar mūsų Saulės sistemos palydovuose? Todėl astronomai mėgina kosmoso platybėse surasti į Žemę panašių egzoplanetų. Ir jiems sekasi vis geriau.

Gyvybės paieškos Visatos kampeliuose – ką mokslininkams pavyko sužinoti?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Nuo 1992 metų astronomai jau atrado beveik 4 tūkst. planetų, skriejančių apie kitas saules. Dauguma jų skirstoma į dvi grupes. Mažesnės yra maždaug pusantro karto didesnės ir penkis kartus sunkesnės už Žemę. Didesnės yra maždaug pustrečio karto didesnės ir dešimt kartų sunkesnės. Tyrėjai mano, kad mažesnės turėtų būti uolėti pasauliai, o didesnės – dujinės nykštukės kaip Neptūnas (jų kietą branduolį supa dujų aureolė). Kai kurios iš jų gali būti tinkamos gyvybei egzistuoti. Trečioji grupė – tai dujinės milžinės.

„Praeitais metais Nobelio premija buvo skirta už egzoplanetos atradimą prie saulės tipo žvaigždės, kuri buvo atrasta 1995 m. Tendencijos yra tokios, kad kiekvieną dieną sužinome vis daugiau apie planetas prie kitų žvaigždžių“, – sako astrofizikė dr. Edita Stonkutė.

Analizuodami palydovo „Kepler“ sukauptus duomenis apie egzoplanetų masę ir dydį, mokslininkai vis daugiau supranta apie jų vidinę sandarą. Atrodo, kad minėtos dujinės nykštukės turėtų būti labai vandeningos planetos – vanduo jose sudaro nuo 25 iki 50 proc. masės, kai tuo tarpu Žemėje – tik dvi šimtąsias procento. Manoma, kad net trečdalis visų žinomų egzoplanetų yra tokie vandenynų pasauliai, kurių gylis siekia šimtus kilometrų.

„Galėčiau pasakyti, kad atrastos planetos prie kitų žvaigždžių yra žymiai arčiau, negu mūsų saulės tipo planetos. Tarkim, jeigu planeta yra didelė, tai ji toliau nuo savo žvaigždės, nuo savo saulės. Bet atrastos planetos turi tokią tendenciją, kad jos yra dujų milžinės ir yra labai arti. Ir labai greitai skrieja apie savo žvaigždę“, – pasakoja E. Stonkutė.

Tokių dujinių milžinių, panašių į Jupiterį ar Saturną iš pradžių ir buvo atrandama daugiausia, kadangi jas užfiksuoti lengviausia. Bet astrobiologus labiausiai domina mažesnės – uolėtos ir vandenynų planetos. Gali kilti klausimas – kodėl tokių vandenynų planetų nėra mūsų sistemoje? Mokslininkai mano, jog superžemėms (ir subNeptūnams) susiformuoti sutrukdė anksti susiformavęs dujinis milžinas Jupiteris.

„Viena iš hipotezių teigia, kad susiformavo dujinės planetos, kurios vėliau pasitraukė toliau nuo Saulės ir tada iš likusios medžiagos susiformavo mažesnės, Žemės tipo planetos. Tai, kad šiuo metu astronomai mato daugiausia dujines planetas, nereiškia, kad Žemės tipo planetos nesusiformuos. Astronomai dar neturi instrumentų, kad atrastų daugiau Žemės tipo planetų“, – dėsto astrofizikė.

Planetos atrandamos keliais būdais. Kosminės observatorijos, tokios kaip „Kepler“ arba „TESS“, naudoja vadinamąjį tranzito metodą, kai planeta skrieja žvaigždės disku ir fiksuojamas tos žvaigždės intensyvumas. Pro jos diską praskriejus planetai, šviesumas sumažėja, kadangi planeta užstoja žvaigždę. Žinoma, šis sumažėjimas labai mažas. Tokiais teleskopais galima pamatyti daugiau negu iš Žemės, kadangi stebėjimams netrukdo Žemės atmosfera. Tačiau norint tiesiogiai stebėti Žemės dydžio planetas, reikia itin galingo teleskopo kosmose, kurio dar nėra.

„Dėl to nuspręsta paleisti kosminius teleskopus. Vienas iš tokių buvo „Kepler“ kosminis teleskopas, kuris tarnavo keletą metų ir stebėjo egzoplanetas šiuo metodu“, – teigia E. Stonkutė.

Per devynerius metus „Kepler“ atrado daugiau nei 2600 egzoplanetų. Dabar kosmose skrieja „TESS“ observatorija. Šis 2018 metais paleistas NASA kosminis teleskopas, skenuodamas apie 85 proc. dangaus, ieško egzoplanetų 400 kartų didesniame plote negu „Kepler“. Stebimos didesnės planetos, esančios arti savo saulių. Iki 2020 metų rugpjūčio „TESS“ surado 66 naujas egzoplanetas ir 2,1 tūkst. kandidačių.

„Kita europiečių misija „Plato“, kurią planuojama paleisti 2026 metais, stebės jau visokio dydžio planetas. Ne tik dujų milžines arti savo saulių, bet ir Žemės tipo planetas, kurios yra toliau. Misijų pagrindinis tikslas – surasti Žemės dvynes ir toliau jas tyrinėti“, – pasakoja mokslininkė.

Lietuvos astrofizikai irgi dalyvauja šioje intriguojančioje paieškoje. Jų veiklos baras kiek kitoks. Mat norint užfiksuoti egzoplanetą ir nustatyti jos savybes, prieš tai reikia daug ką sužinoti apie pačias žvaigždes, prie kurių tų planetų ieškoma.

„Molėtų astronomijos observatorijoje yra aukštos skiriamosios gebos spektrografas. Analizuojant žvaigždės šviesą, spektrą linijų paslinkimus, galima detaliai ištirti žvaigždę. O kosminės misijos tokios kaip „TESS“ arba „James Webb“ suteiks žinių, prie kurių žvaigždžių sukasi planetos“, – aiškina astrofizikė.

Projekto dalyviai atliks beveik tūkstančio ryškių žvaigždžių spektrinę analizę. Manoma, kad tarp jų beveik kiekviena gali turėti po vieną ar kelias planetas. Lietuvos specialistai tirs šiaurinio dangaus skliauto sektoriaus žvaigždes.

„Mes tame lauke išsirinkome pačias ryškiausias žvaigždes ir tiesiog jas stebime čia, Lietuvoje, Molėtų observatorijoje. Nustatinėjame joms parametrus: temperatūrą, laisvo kritimo pagreičio logaritmą, metalingumą ir tų žvaigdžių cheminę sudėtį. Kodėl tai svarbu? Nes žvaigždės su savo planetomis formuojasi tame pačiame ūke. Ir akivaizdu, jos dalinasi ta pačia ūko chemine sudėtimi. Pagal žvaigždės cheminę sudėtį galime spręsti, kokių planetų galim tikėtis aplink tą žvaigždę“, – tikina astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė.

Svarbiausi cheminiai elementai, kuriuos analizuoja astrofizikai, yra anglis, deguonis, magnis ir silicis. Pavyzdžiui, pagal anglies ir deguonies santykį galima spręsti, kokia bus planetos atmosfera. O pagal magnio ir silicio santykį prognozuojamas planetos būvis.

„Jeigu, pavyzdžiui, magnio ir silicio santykis yra mažas, tai greičiausiai turėsime dujines planetas. Jeigu tai yra 1 ir 2, tai galime tikėtis rasti uolingas planetas. Jeigu santykis yra daugiau negu 2, tai tuomet tikėtina, kad silicis jau bus visas sunaudotas ir turėsime planetą, sudarytą daugiau iš magnio uolienų, o ne silicio“, – dėsto R. Minkevičiūtė.

Norint išvengti klaidų, būtina įvertinti ir pačios žvaigždės ryškio kitimus. Yra ne tik tolygiai švytinčios, bet ir kintamo ryškio žvaigždės. Taigi, žvaigždės ryškio kitimą gali lemti dvi priežastys: ją periodiškai užtemdo skriejančios planetos arba ji pati periodiškai pulsuoja.

Vienas įdomiausių Lietuvos astronomų atradimų – retai Visatoje sutinkamos, anglies praturtintos žvaigždės. Tikėtina, kad ir planetos apie tokią žvaigždę bus anglingos. Mūsų saulės sistemoje tokių unikalių planetų nėra. Bet prie žvaigždės, pavadintos 55-oji Cancri, rasta planeta E turi daug anglies. Ji taip paveikta aukšto slėgio ir temperatūros, kad didžioji planetos dalis matyt yra deimanto struktūros. Bet labiausiai ieškoma planetų, kuriose gali būti skysto vandens.

„Tvirtai pagrįsti, kad tikrai yra vandeningų pasaulių ir prie kitų žvaigždžių, sunku, bet ką mes galim daryti, tai stebėti tų planetų atmosferas. Jeigu randama vandens garų tų planetų atmosferose, tai tikėtina, kad galbūt yra skysto vandens“, – sako astrofizikė.

Ar gyvybei atsirasti visada būtinas vanduo? Jo yra net keliuose Saulės sistemos palydovuose ir planetose. Tiesa, kai kuriais atvejais tas vanduo arba ledas yra sunkiai įsivaizduojamos būsenos. Tarp tokių kandidatų pastaruoju metu minimi Jupiterio ir Saturno palydovai Enceladas, Europa ir Titanas. Pastarasis atvejis liudija, kad gyvybė galbūt gali egzistuoti ne vandens, o visai kitų cheminių elementų ir skysčių pagrindu.

„Žiūrint į Saulės sistemą, tai aš teigčiau, kad visų didžiųjų planetų, kurios yra už Marso, palydovuose yra kažkoks vandens pėdsakas. Tai toli nuo Saulės esančios planetos ir palydovai, dažniausiai padengti ledo sluoksniu, po kuriuo yra vandens. Tai nebūtinai toks pat gėlas vanduo kaip pas mus. Bet tai gali būti sūrūs vandenynai ar kažkas panašaus“, – kalba E. Stonkutė.

Manoma, kad Saturno ir Jupiterio palydovuose Encelade ir Europoje vandens yra daugiau negu Žemėje. Tačiau jo savybės skiriasi iš esmės. Koks jis gali būti, atrado Braitono lazerių energetikos laboratorijoje Niujorke tyrėjai.

„Šitai mokslininkų grupei pavyko sukurti naują fazinę vandens būseną. Vanduo buvo paveikiamas tiek jį slegiant, tiek sukuriant labai aukštą temperatūrą. Naudojant lazerius ir rentgeno spinduliuotės pluoštą pavyko ištirti, kad šitoks vanduo sudaro vadinamą vandens joninę būseną. Kuomet deguonies atomai sudaro kristalinę gardelę, o vandenilio atomai teka kaip skystis“, – aiškina astrofizikė.

Mokslininkai įtaria, kad ši vandens forma yra labiausiai paplitusi Visatoje. Įprasto ledo struktūra – vandens molekulių šešiakampė struktūra. Mokslininkai suskaičiavo 18 įvairių ledo kristalo architektūrų. Superjoninis ledas – 18-ta ledo forma. Jis tuo pačiu metu ir skystas, ir kietas.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama