Šiandien pasaulyje minima tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Moterų pavardės vis dažniau minimos ne tik greta mokslo, tačiau ir daugybės technologinių išradimų. Kokios išradėjos prisidėjo prie to, kad žmonės išsilaipintų Mėnulyje, kokie populiarūs žaidimai sukurti moterų dėka ir kaip lietuvės prisideda prie technologijų populiarinimo šalyje?
Šiandien pasaulyje minima tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Moterų pavardės vis dažniau minimos ne tik greta mokslo, tačiau ir daugybės technologinių išradimų. Kokios išradėjos prisidėjo prie to, kad žmonės išsilaipintų Mėnulyje, kokie populiarūs žaidimai sukurti moterų dėka ir kaip lietuvės prisideda prie technologijų populiarinimo šalyje, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
„Programavimas ar programinės įrangos inžinerija tradiciškai vis dar laikomos vyrų dominuojamomis sritimis, tačiau moterų pasiekimai palaipsniui keičia nusistovėjusius stereotipus. Šiandien tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje sutinkame moterų, sėkmingai kuriančių technologijų verslus, vadovaujančių IT bendrovėmis ar dirbančių programuotojomis. Tai neturėtų stebinti – juk pirmąja pasaulio programuotoja laikoma moteris – britų matematikė Ada Lovelace“, – pasakoja „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.
J. Raymond – kultiniu tapusio žaidimo kūrėja
Žaidimų mėgėjams puikiai žinomas žaidimas „Assasin‘s Creed“ vargu ar būtų susilaukęs tokios sėkmės, jei ne žaidimų prodiuserė Jade Raymond. Ji pradėjo dirbti programuotoja japonų bendrovėje „Sony“, o vėliau – žaidimų kūrimo milžinėje „Electronic Arts“.
Vis dėlto sėkmingiausi J. Raymond projektai įgyvendinti dirbant kitoje didelėje žaidimų kūrimo bendrovėje „Ubisoft“. Čia ji vadovavo pasaulinį pripažinimą susilaukusio „Assasin‘s Creed“ kūrimui bei buvo „Assasin‘s Creed“ 2 prodiuserė.
Vėliau J. Raymond ėjo „Google“ viceprezidentės pareigas ir apie metus vadovavo platformos „Google Stadia“ žaidimų kūrimui.
S. Vojcicki – įžvelgė „Youtube“ potencialą
Susan Vojcicki Harvardo universitete studijavo istoriją ir literatūrą, tačiau didžiausią įspūdį jai paliko įvadinis kompiuterių mokslo kursas, kuris, pasak jos, pakeitė požiūrį į viską.
„1999 m. S. Wojcicki pradėjo dirbti „Google“, kur buvo 16-oji bendrovės darbuotoja. Ji prisidėjo prie „Google Analytics“, „Google Books“, „Google Images“ ir kitų sėkmingų bendrovės produktų kūrimo. Būtent S. Vojcicki paraginti „Google“ įkūrėjai 2006 m. už 1,65 mlrd. dolerių įsigijo „Youtube“. Sprendimas akivaizdžiai pasiteisino – dabar vaizdo įrašų platformos vertė yra dešimtis kartų didesnė“, – sako L. Štrafėlaitė.
S. Wojcicki „YouTube“ vadovauja nuo 2014 m.
M. Hamilton – „Apollo“ misijų inžinierė
 Margaret Hamilton. Šaltinis: „Wikimedia Commons“ |
|---|
Margaret Hamilton buvo viena pirmųjų kompiuterių programinės įrangos programuotojų, sukūrusi dabar plačiai pasaulyje naudojamą terminą „programinės įrangos inžinerija“ (angl. software engineering).
Jos karjera moksle prasidėjo nuo matematikos mokytojos darbo, o vėliau M. Hamilton Masačusetso technologijų institute (JAV) pradėjo kurti programinę įrangą, skirtą nuspėti orams. Po to M. Hamilton ėmė darbuotis prie pirmosios JAV oro gynybos sistemos kūrimo.
„M. Hamilton gabumai greitai buvo pastebėti, todėl jai patikėta vadovauti komandai, sukūrusiai programinę įrangą „Apollo“ misijoms į Mėnulį. Pati M. Hamilton kūrė įrangą, kuri turėjo aptikti sistemos klaidas ir atkurti informaciją kompiuterio gedimo atveju. Ji dirbo tuo metu, kai programinės įrangos kursai dar neegzistavo, tad išradėja problemas turėjo spręsti pati. M. Hamilton svariai prisidėjo prie „Apollo 11“ misijos, kuri 1969 m. leido žmonėms pirmą kartą išsilaipinti Mėnulyje“, – sako L. Štrafėlaitė.
Moterų programuotojų evangelistė J. Girdzijauskaitė
Lietuvoje taip pat kuriasi moterų, dirbančių technologijų srityse, bendruomenė.
„Prie to tikrai stipriai prisideda tokios iniciatyvos kaip „Women Go Tech“ ar „Vilnius Girls Code“. Jos moteris skatina išbandyti jėgas programavime ar technologijų srityje. Pavyzdžiui, „Vilnius Girls Code“, bendraįkūrėja Jurga Girdzijauskaitė ne tik padeda merginoms rasti kelią į technologijų sritį, tačiau programuoja ir pati. Baigusi programavimo studijas Vilniaus universitete ji jau dešimtmetį dirba programuotoja įvairiose Lietuvos technologijų bendrovėse“, – pasakoja L. Štrafėlaitė.
„Women Go Tech“ programos dėka jau virš 100 moterų yra įsitvirtinusios technologijų srityje. Beje, „Women Go Tech“ iniciatyva buvo pastebėta ir „Google“ – bendrovė iniciatyvai pernai skyrė apie 400 tūkst. eurų finansavimą.
