Visi norime gyventi patogiai – tai natūralu. Tačiau Žemės resursai nėra begaliniai. Jei nekeisime savo įpročių, mums grės ne tik nepataisomi klimato kaitos padariniai, bet ir išseks reikalingi ištekliai. Bilietas iš tokio tragiško scenarijaus yra tvarumas. O jį gyvendinti mums gali padėti įvairios naujosios technologijos. 
Visi norime gyventi patogiai – tai natūralu. Tačiau Žemės resursai nėra begaliniai. Jei nekeisime savo įpročių, mums grės ne tik nepataisomi klimato kaitos padariniai, bet ir išseks reikalingi ištekliai. Bilietas iš tokio tragiško scenarijaus yra tvarumas. O jį gyvendinti mums gali padėti įvairios naujosios technologijos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Galime netekti turimo komforto
Kaip teigia Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė, nėra visuotinai suderinto tvarumo apibrėžimo. „Tvariu įvardijama procesai, reiškiniai, daiktai, sistemos, kuriias siekiame išsaugoti. Šiais laikais dėl aplinkos ir socialinių problemų, su kuriomis susiduria viso pasaulio visuomenė, tvarumas vis dažniau įvardijamas kaip sisteminis problemų sprendimų būdas, t.y. procesai ir veiksmai vertinami pagal išteklių vartojimo efektyvumą, gebėjimą užtikrinti ekosistemų pusiausvyrą, tuo pačiu užtikrinant ekonominį augimą bei visuomenės gyvenimo kokybę.
Tai nėra paprasta, juolab turime itin skirtingo ekonominio išsivystymo šalių tiek ES, tiek visame pasaulyje, skiriasi ir kultūriniai ypatumai, gamtinės sąlygos, tuo tarpu kiekvienas Žemės gyventojas nori kokybiško gyvenimo“, – paaiškina pašnekovė.
Kaip teigia profesorė, tam, kad pagamintume daiktus, drabužius ir kitus mums įprastam gyvenimui reikalingus dalykus, Žemė turi suteikti išteklių. „O ji, deja, yra nebegalinė. Mes ilgą laiką buvome įpratę kažką iškasti, panaudoti ir atiduoti tvarkytojams. Dažniausiai „atiduoti“ reiškė sąvartynus.
Dabar limituojantis veiksnys yra tai, kad ištekliai vis dažniau tampa kritiniais. Mes negalime pagaminti to, ko norime, nes stokojame reikalingų išteklių. Jau gana senokai atsirado mintis, kad neturime tik valyti taršą. Pirmiausia, ją turime minimizuoti: stengtis, kad kuo daugiau žaliavos patektų į gaminį, t.y. efektyvinti ekologinio projektavimo bei gamybos procesus“, – teigia prof. dr. Ž. Stasiškienė.
Prof. dr. Ž. Stasiškienė siūlo panagrinėti gamybos procesų tvarumą. „Pradėkime nuo įmonės gaminio – čia itin svarbūs ekologinio projektavimo principai, kurie suteikia galimybę efektyvinti žaliavų sąnaudas gamybos procesuose, atsižvelgia į vartotojų poreikius vartojimo stadijoje bei numato efektyvų gaminio ir jame esančių medžiagų tvarkymą jai pasibaigus (medžiagų atskyrimas ir pan.). Gamybos technologijos kuriamos taip, kad būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos ir kuo efektyviau naudojami ištekliai, t.y. kuo didesnė jų dalis patektų į gaminį, o ne į atliekas.
Ir čia tobulėti tikrai yra kur. Pavyzdžiui, medienos apdirbimo pramonėje 60 proc. pjautinės medienos nepatenka į gaminį, dėl šios priežasties rinkoje turime daug gaminių/medžiagų, kurioms nereikia medienos masyvo – tai ir įvairios statybinės medžiagos ir kompozitai, ir sodo prekės, ir briketai. Kita svarbi sritis yra energetika – vis daugiau įmonių įsirenginėja atsinaujančios energijos šaltinius – naudoja saulės ar vėjo energiją. Apibendrinant galima teigti, kad neefektyvaus išteklių ir energijos vartojimo vengimas bei saugios ir sveikos darbo aplinkos užtikrinimas yra patys svarbiausi tvaraus verslo prioritetai“, – sako pašnekovė.
Ji pateikia ir paprastą pavyzdį – bulvinius blynus. „Kiek galime iš bulvių pagaminti bulvinių blynų priklausys nuo to, kaip jas nuskusime. Jei bulvę nuskutame neatsakingai, daug bulvės lieka su lupenomis, tai turėsime mažesnį kiekį bulvinių blynų, nei jei nuskustume bulvę labai atsakingai“, – sako pašnekovė.
Nanotechnologijos ir 5G ryšys
Mes, pabrėžia prof. dr. Ž. Stasiškienė, esame apriboti savo išteklių, tad turime atrasti naujų technologijų ir keisti vartojimo įpročius. Anot jos, šiuo metu vis plačiau minimos tvarumo, žiedinės ekonomikos strategijos bei JT Darnaus vystymosi tikslai skatina kitokius vartojimo ir gamybos procesus.
Profesorė pabrėžia, kad atliekos virsta žaliavomis ir sėkmingam šio proceso vyksmui užtikrinti būtinos naujos technologijos, kurios pateikia naujų gaminių patekimą į rinką nedidinant energijos sąnaudų.
Prof. dr. Ž. Stasiškienė pabrėžia, kad kiekvienas gyventojas turi tiesioginę atsakomybę už planetos ateitį. „Ar esate susimąstę, kiek Žemės išteklių sunaudojate savo kasdieniams poreikiams tenkinti? Maistui, drabužiams, darbo priemonėms, pramogoms, gerbūviui... Įvertinus iš Būvio ciklo perspektyvos gauname pritrenkiančius skaičius... Ir tai yra realybė, kurios dauguma vartotojų tiesiogiai nejaučia. Tik žinios, suvokimas, kokį poveikį daro kasdienis mūsų atliktas žingsnis, suteikia galimybę valdyti šiuos procesus pagal savo atsakomybės supratimą bei sąžinę“, – sako pašnekovė.
Pasiteiravus, ar iš perdirbtų atliekų daromos pakuotės yra tinkamas tvarumo pavyzdys, profesorė teigia, kad jis yra labai paprastas. „Turime ir sudėtingesnių procesų. Šiuo metu vis platesnę reikšmę įgyja žiedinės ekonomikos koncepcija, kuri skatina naujų technologijų kūrimą, esamų transformacijas taikant dirbtinį intelektą bei skaitmenizaciją.
Kai kas gali teigti, kad šis progresas atima iš žmonių darbo vietas, tačiau drįsčiau paprieštarauti – vienoms darbo vietoms nykstant, kuriamos naujos, aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos, kurio savo ruožtu skatina visuomenę lavintis ir tobulėti, plėtoti savo kūrybiškumą, kuris yra itin svarbus. Pavyzdžiui, Tokijo Olimpinėse žaidynėse bus teikiami medaliai, išlieti iš metalų, kurie buvo atgauti iš jau nebenaudojamų mobiliųjų telefonų“, – sako pašnekovė.
Pasiteiravus, kokias naudas mums gali atnešti tokios naujos technologijos kaip 5G ryšys ir nanotechnologijos, pašnekovė primena, kad atominė energija buvo išrasta ne blogiems tikslams. „Tikrai turėjo gerų intencijų mūsų gerbūvio užtikrinimui, energijos tiekimui. O kam ji buvo panaudota vėliau – jau kitas klausimas. Lygiai taip pat galima sakyti apie naujas technologijas, 5G ir nanotechnologijas. Galime žiūrėti ir iš teigiamos pusės, ir iš neigiamos pusės“, – sako prof. dr. Ž. Stasiškienė.
Nanotechnologijos, sako ekspertė, gali būti naudojamos įvairiose pramonėse: nuo kosmetikos iki žemės ūkio. „Galbūt mes nejaučiame maisto trūkumo čia, Lietuvoje, bet yra pasaulio šalių, kurios tikrai stokoja maisto. Ir maisto išauginimas ekstremaliomis sąlygomis, jo kiekio didinimas iš aro/hektaro yra labai svarbus rodiklis. Pasitelkdami nanotechnologijas galime užtikrinti, kad pasaulis nebadaus“, – sako profesorė ir priduria, kad visgi reikia dar tyrimų, kurie padėtų atsakyti į klausimą, kaip nanotechnologijos paveiks mūsų organizmą.
Anot jos, 5G ryšys taip pat suteiks daug naudingų galimybių. Prof. dr. Ž. Stasiškienė pajuokauja, kad šaldytuvai mus informuos, ko namuose trūksta. Būtent tokie technologiniai pokyčiai leis kontroliuoti namų ūkio sąnaudas. „Galėsime optimizuoti savo judėjimą, tai reiškia, kad nuvykę į prekybos centrą, galėsime optimaliai patenkinti savo poreikius, pasirinkdami prekes, pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, pirkti ekologiškas prekes“, – teigia ekspertė. Ji priduria, kad tai taip pat įgalins sumažinti švaistomo maisto kiekį, skatins atsakingo vartojimo įgūdžius, kurie yra vieni iš svarbiausių tausojant mūsų planetą.
5G ryšys mums žada tvaresnį transportą, saugesnę darbo aplinką, geresnes galimybes dirbti ar mokytis nuotoliniu būdu. Čia savo indelį turės ir skaitmeninimas – daugiau duomenų reiškia, kad galėsime tvariau planuoti miestus ar tiesiog savo dieną.
Tačiau profesorė įžvelgia ir vieną problemą. „Tai viena medalio pusė. Kita medalio pusė – tam, kad naudotume 5G, negalėsime naudoti tų pačių telefonų, kuriuos naudojame dabar. Vadinasi, elektronika bus keičiama į kažką kitą. Tai didelis išteklių poreikis ir čia žiedinės ekonomikos principų taikymas bus itin svarbus“, – sako ekspertė.
Pasiteiravus, kas dabar svarbu tvarume, profesorė siūlo sugrįžti prie to, kas buvo svarbu dar prieš pandemiją. „Tai yra darnūs miestai. Pagal prognozes 2050 metais 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Miestai yra matomi kaip traukos centrai. Daugelis pasaulio miestų jau įgyvendina tinkamas strategijas, kurios galiausiai paskatins pasipriešinimą klimato pokyčiams ir visų pirma padės jį sustabdyti. Tvarius miestus galima sukurti įgyvendinant novatoriškas technologijas ir sprendimus, kurie padeda apsaugoti ateities kartas nuo klimato kaitos padarinių.
Pavyzdžiu apie progresą šioje srityje gali būti jau kuris laikas skelbiamas miestų išmanumo indeksas. 2020 metais jį paskelbė 109 pasaulio miestai. Lyderiais šiame IMD paskelbtame sąraše yra Singapūras, Helsinkis ir Ciūrichas. Talinas užėmė 59 vietą. Deja, šiame sąraše nėra nė vieno Lietuvos miesto“, – sako pašnekovė.
