Ar žinojote, kad pirmą kartą internetas Lietuvoje buvo įjungtas prieš beveik 30 metų? 1991 metų spalio 10 dieną turėjome saugų bendravimo su Vakarais būdą. Kaip pamena Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas prof. Adolfas Laimutis Telksnys, šiam darbui prireikė tik 3 mėnesių.
Ar žinojote, kad pirmą kartą internetas Lietuvoje buvo įjungtas prieš beveik 30 metų? 1991 metų spalio 10 dieną turėjome saugų bendravimo su Vakarais būdą. Kaip pamena Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas prof. Adolfas Laimutis Telksnys, šiam darbui prireikė tik 3 mėnesių. Anot jo, lietuviai gali tikrai daug, mat mūsų galvose „košės“ netrūksta.
Laimutis Telksnys © DELFI / Valdas Kopūstas
Kaip pasakoja prof. A. L. Telksnys – mokslininko kelio jis nesirinko. „Visą laiką buvau gana žingeidokas. Domėjausi visokiais dalykais. Be to, aš pokarinis vaikas. Praėjo karai ir buvo daug visokių paliktų technikos priemonių: pradedant ginklais, baigiant kitokiais dalykais. Ir aš jais visais domėjausi. Pavyzdžiui, turėjau visus galimus rusiškus ir vokiškus pistoletų šovinius, mokėjau sprogdinti bombas.
Netgi mano potraukis į elektrotechniką prasidėjo nuo tokio įdomaus dalyko. Kai 1941 metais sovietai bėgo iš Lietuvos, Saldutiškio miestelio partizanai buvo sau išsikėlę tikslą, neleisti bėgantiems kariams terorizuoti Lietuvos gyventojų. Bet viena karių mašina užsuko prie mokyklos. Partizanai juos užpuolė, o rusai pabėgo ir paliko tą mašiną. Pasirodo, kad ta mašina buvo labai modernus tų laikų ryšio mazgas ir mes su draugu tą mašiną per porą savaičių visiškai išardėme. Man tuo metu buvo 10 metų. Niekas specialiai į mokslą netraukė, bet žingeidumas, man atrodo, susuko smegenis“, – pasakoja jau 90 gimtadienį atšventęs mokslininkas.
Internetas per tris mėnesius
Vienas iš garsiausių profesoriaus darbų – interneto „užkūrimas“ Lietuvoje. Jis primena, kad tai pavyko padaryti tik per tris mėnesius. „O dabar per 30 metų mes mylimame Vilniuje niekaip nepastatome stadiono. Aš visą laiką stadiono statybą rodau kaip pavyzdį, kaip nereikia daryti rimtų darbų“, – juokiasi mokslininkas.
Jis primena įr interneto Lietuvoje atsiradimo istoriją. „ Buvo 1991 metai. Lietuva ištrūko iš sovietų okupacijos, bet ištikro dar buvo okupuota. Visi ryšiai ėjo per Maskvą ir ką kalbėdavo Seimo nariai, Vyriausybės nariai ir visi kiti, Maskva 100 proc. kontroliavo. Kaip žinote, yra toks išsireiškimas: kas turi informaciją, tas valdo situaciją. Iškilo klausimas, kaip išvengti šio Lietuvos engimo per ryšius“, – pasakoja prof. A. L. Telksnys.
Tuo metu, sako mokslininkas, vyko aktyvus bendravimas su skandinavais ir šie pamatė, kokia sunki lietuvių situacija. „Kai jie pamatė šią situaciją, kažkur birželio mėnesio pabaigoje buvo tarptautinė konferencija Danijoje. Ir jie, žinodami, kad mūsų neišleisdavo į taip vadinamas kapitalistines šalis, patys per Maskvą pasirūpino, kad gaučiau vizą. Nuvažiavau į tą konferenciją ir ten aptarėme kelius, kaip galėtume Lietuvoje turėti kompiuterių ryšį.
Birželio pabaigoje pradėjome kalbėti, o spalio 10 dieną internetas jau veikė. Mums padėjo skandinavai. Lietuva neturėjo jokių pinigų, tad jie mums nupiro palydovinį kanalą, išnuomavo palydovą, padovanojo kompiuterius, kurie užtikrintų moderniausią ryšį, atvežė į Lietuvą su visokiais nuotykiais. Ar man patinka, ar nepatinka tas pavadinimas „krikštatėvis“? Na, tai ir mafijoje būna krikštatėvis“, – nusijuokia mokslininkas ir priduria, kad esmė ne pavadinime, o darbų įgyvendinimo greityje.
Ateityje kompiuteriai bus įleidžiami į kraujagysles
Kalbėdamas apie technologijas, profesorius teigia, kad pokyčiai greitėjo ir greitės, o technologiniai įrenginiai mažėjo ir mažės. „Kai aš pradėjau dirbti konstruktoriumi, tai kompiuteriai buvo tik su radijo lempomis. Dabartiniame mobiliame telefone yra keli šimtai tūkstančių radijo lempų analogų. Apie 1960 metus skaičiavimo mašina tilpdavo į salę, nes ten buvo keli tūkstančiai radijo lempų. Joms maitinti reikėjo galingų įrenginių. Mobilus telefonas, kurį dabar turite, jis užimdavo didelę salę. Tai čia buvo 1960 metai.
Jei žiūrėsime į priekį, tai šie dalykai dar labiau mažės. Bus jau ne mikroschemonos, o nanoschemos. Už 10–30 metų bus tokie kompiuteriai, kad juos bus galima įleisti į mūsų kraujagysles. Kompiuteriai, važinėdami po kraujagysles, valys sklerozę sukeliančias visokias „šiukšles“, o jeigu smegenyse „nutruks kokie laidai“ tai jie pataisys“, – prognozuoja profesorius.
5G ir dirbtinis intelektas
Šiuo metu viena iš naujausių technologijų, kuri bus diegiama Lietuvoje, yra 5G ryšys. „5G yra duomenų perdavimo priemonės, kurios maždaug 100 kartų greičiau perduos tai, ką jūs dabar perdavinėjate. Ir viskas. 5G nėra nieko naujo. Taip kaip turite 4G, tai paskui bus 6G, 7G.
O kam reikalingas 5G? Su 5G per sekundę galėsite filmą parsisiųsti. Išmanūs automobiliai, dronai, jiems reikia gero ryšio. Jeigu vairuotojas, pamatęs, kas ten yra ant kelio, galėtų sureaguoti tik po sekundės, tai jis galėtų arba žmogų pervažiuoti, arba nuvažiuoti per griovį ir per tą laiką užsimušti. Žmogus reaguoja į garsu, vaizdu ar lietimu pateiktą informaciją per vieną dešimtąją sekundės. 5G leis išmaniems automobiliams gražiai tarpusavyje bendrauti ir vairuoti, kaip reikia. Dronai galės skraidyti nesidaužydami vienas į kitą ir nedaužydami mums langų“, – paaiškina prof. A. L. Telksnys.
Užklausus, ar tai, ką dabar mes turime, yra dirbtinis intelektas ar tik gerai apmokytas algoritmas, profesorius pajuokauja, kad dirbtiniu intelektu rūpinasi tie, kuriems trūksta intelekto. Juokdamasis jis priduria, kad ir pats šiek tiek rūpinasis dirbtiniu intelektu. „Kas išvis yra intelektas? Tai žmogaus protas, išmintingumas, išmintis, pažinimo, protavimo gabumai. Tai žinant, galima pasakyti, kas yra dirbtinis intelektas. Tai protas, išmintingumas, išmintis, pažinimo ir protavimo gabumai perkelti į kompiuterinė terpę, robotų terpę. Tai tas pats, kas žmogaus galvoje, tik perkelta į kompiuterinę terpę.
Bet norėčiau į vieną dalyką atkreipti dėmesį į sąvokas. Yra informacija ir žinios. Tai ne tas pats. Informacija yra tai, kas yra už mūsų smegenų, organizmo ribų. Tai gali būti užrašyta raštu arba vaizdais. O žinios yra tie reiškiniai, kurie yra žmogaus galvoje“, – paaiškina prof. A. L. Telksnys.
Jis priduria, kad kiekvieno iš mūsų galvose ta pati informacija tampa vis kitomis žiniomis, mat skiriasi mūsų galvose turima informacija. „Kai kalbame apie dirbtinį intelektą, tai kompiuteriai, deja, tokių semegenų, kaip žmogus, neturi. Kompiuteris gali greitai skaičiuoti, gerai nutaikyti ir t.t., bet kai kurių uždavinių nesugeba išspręsti. Todėl, kad mes nežinome, kaip tos žinios yra tvarkomos galvoje. Kiekvienoje galvoje informacija yra kitaip panaudojama“, – paaiškina pašnekovas.
Anot jo, lietuviai neturi naftos, aukso, briliantų, bet turime smegenis. „O lietuvių smegenys yra kietos. Tik jas reikia puoselėti. Lietuviai turi „košės“ galvoje“, – sako profesorius.
Reikia kvalifikuotų darbuotojų
Pašnekovas pastebi, kad dabar vaikai laiką leidžia prie ekranų ir už tai sulaukia barimo. Ir nors prof. A. L. Telksnys sutinka, kad dienų leidimas prie kompiuterio nėra gerai, tai, anot jo, vis tiek yra tam tikra žingeidumo forma. „Kai mes verkšlename, kad vaikai negeri. O ką mes, suaugę, padarome, kad jie būtų geresni? Vaikai nepaprastai domisi robotais. Jų nereikia varyti mokytis robotikos, tik jiems reikia padėti. Turime pasirūpinti, kad vaikai, kurie yra tinginiai, domėdamiesi tam tikra technikos šaka, robotais, galėtų jais netyčia žaisti ir pradėti kelti kvalifikaciją“, – pataria mokslininkas.
Profesorius negaili kritikos dabartinei situacijai, kai, anot jo, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Čia jis mato ydą, kad labiau tėvams rūpi, kad jų vaikai turėtų diplomą. „O ką jie moka – niekas nežino. Tokių jau ateityje tikrai nereikės“.
Profesorius primena, kad reikia ne tik diplomuotų žmonių, bet ir tų, kurie moka ką nors pataisyti. „Dabar tėveliai nori, kad vaikai būtų su aukštuoju mokslu, nesvarbu, kokį jie gavo diplomą. Juk dabar visi studijuoja vadybą. Vadyba yra labai subtilus ir aukšto lygio mokslas, bet tam, kuris neturi jokių gebėjimų, tai tik prisidengimas popieriuku. O reikia meistrų, kurie įgautų tam tikrų gebėjimų. Dabar daug kas nemoka pataisyti ir kompiuterio. Net ir santechninių dalykų nemoka pataisyti. Ir čia neva antraeilis dalykas. Nieko panašaus. Tokių žmonių galima r būtina rengti. Reikia aukštos kvalifikacijos darbininkų“, – teigia prof. A. L. Telknys.
