Kaip neseniai nustatė astronomai, nematomos struktūros, atsirandančios dėl gravitacinės sąveikos Saulės sistemoje, suformavo „kosminių greitkelių“ tinklą. Šie kanalai leidžia tam tikriems objektams greitai skrieti kosmine erdve ir gali pasitarnauti atliekant kosminius tyrimus bei kometų ir asteroidų stebėjimą.
Kaip neseniai nustatė astronomai, nematomos struktūros, atsirandančios dėl gravitacinės sąveikos Saulės sistemoje, suformavo „kosminių greitkelių“ tinklą, rašo „Science Alert“.
Šie kanalai leidžia tam tikriems objektams greitai skrieti kosmine erdve ir gali pasitarnauti atliekant kosminius tyrimus bei kometų ir asteroidų stebėjimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Išanalizavusi stebėjimo ir modeliavimo duomenis, Natašos Todorović vadovaujama mokslininkų komanda iš Belgrado (Serbija) astronomijos observatorijos pastebėjo, kad šie greitkeliai susideda iš tarpusavyje sujungtų arkų, esančių kosmoso kolektoriais vadinamose nematomose konstrukcijose, o kiekviena planeta kuria savo kolektorius, o šie kartu suformuoja, tyrėjų žodžiais tariant, „tikrus dangaus greitkelius“.
Šiuo tinklu įvairūs objektai atstumą nuo Jupiterio iki Neptūno gali įveikti per keletą dešimtmečių, lyginant su Saulės sistemai įprastais tūkstančiais ir milijonais metų.
Surasti paslėptas struktūras kosmose ne visada paprasta, tačiau atidžiau pažvelgus į tai, kaip objektai juda erdvėje, galima rasti naudingų užuominų. Visų pirma tai pasakytina apie kometas ir asteroidus.
Po susidūrimo šalia Jupiterio planetos kryptimi nuskriejo kelios dešimtys nuolaužų, tačiau kur kas daugiau, apie 2 tūkst., jų nukrypo nuo skriejimo aplink Saulę orbitos ir pateko į hiperbolines išorines orbitas. Vidutiniškai šios dalelės pasiekė Uraną ir Neptūną atitinkamai per 38 ir 46 metus, o greičiausios iki Neptūno atskriejo per mažiau nei dešimtmetį.
Dauguma – maždaug 70 proc. – jų 100 astronominių vienetų atstumą (Plutono vidutinis orbitos atstumas yra 39,5 astronominio vieneto) nuskriejo per mažiau nei šimtą metų.
Didžiulė Jupiterio įtaka nėra didžiulė staigmena. Jupiteris, be Saulės, yra pats didžiausias objektas Saulės sistemoje. Tačiau tyrėjai nustatė, kad tokias pačias struktūras kuria visos planetos per jų orbitų periodams proporcingą laiką.
Šis atradimas galėtų padėti mums geriau suprasti, kaip kometos ir asteroidai juda Saulės sistemos viduje ir kokią grėsmę kelia Žemei. Ir, žinoma, nereikia pamiršti jau minėtos naudos būsimoms Saulės sistemos žvalgybos misijoms.
„Išsamesni kiekybiniai atrastų fazės–erdvės struktūrų tyrimai galėtų padėti geriau suprasti judėjimą tarp dviejų mažesnių kūnų žiedų ir Žemės grupės planetų regiono“, – savo darbe rašo mokslininkai.
