Mokslininkai ir mokslinės fantastikos autoriai jau seniai galvoja, kad planetos teraformavimas žmonėms leistų kvėpuoti atvirame Marso paviršiuje. Tačiau ši vizija vis dar yra labai tolima. Anot Musko, tai įvyks kur kas vėliau nei bus pastatytos pirmosios Marso bazės.
„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas turi ambicingų planų paversti žmoniją daugiaplanete rūšimi.
„Iš pradžių gyvenimas vyks stikliniuose kupoluose“, – rašė Muskas „Twitter“ paskyroje, atsakydamas į klausimą, kaip atrodys pirmųjų nuolatinių gyventojų gyvenimas Marse. „Galų gale, Marsas būtų teraformuotas, kad jame būtų galima gyventi kaip Žemėje“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai ir mokslinės fantastikos autoriai jau seniai galvoja, kad planetos teraformavimas žmonėms leistų kvėpuoti atvirame Marso paviršiuje. Tačiau ši vizija vis dar yra labai tolima. Anot Musko, tai įvyks kur kas vėliau nei bus pastatytos pirmosios Marso bazės.
„Teraformavimas bus per lėtas, kad būtų aktualus mūsų gyvenime“, – „Twitter“ rašė Muskas. „Tačiau per savo gyvenimą mes galime sukurti žmonių bazę. Bent jau būsima kosminė civilizacija, atrasianti mūsų griuvėsius bus sužavėta tuo, kaip toli žmogus nužengė“.
Teraformuoti Marsą iš tiesų yra didžiulis iššūkis. Praėjusių metų analizėje padaryta išvada, kad norint padidinti Marso atmosferos slėgį iki kvėpuoti leidžiančio lygio ir ištirpdyti planetos ledo kepures, norint išleisti anglies dioksidą, kiekvieną dieną gali prireikti susprogdinti 3500 branduolinių užtaisų.
Bet toks planas nieko gero nežada. Susidariusi radiacinė spinduliuotė paverstų Marsą visiškai negyvenamu.
2018 m. atliktame tyrime taip pat padaryta išvada, kad Raudonojoje planetoje tiesiog nėra pakankamai įkalinto anglies dioksido, kad šis išlaisvintas galėtų pakelti atmosferos slėgį tiek, kad žmonės galėtų kvėpuoti.
Tačiau visa tai nesutrukdys žmonėms nuvykti į Marsą ir ten įkurti pirmąsias bazes. Muskas anksčiau tvirtino, kad su „Starship“ erdvėlaiviu tarp planetų bus galima gabenti iki 100 tonų krovinio arba 100 keleivių, ir tai leis sukurti „tvarų Marso miestą“. Pagal Musko skaičiavimus, kas dvejus metus maždaug 100 „Starship“ erdvėlaivių turėtų gabenti po 100 tonų krovinio.
„Manau, kad nuskristi į Marsą nėra esminis klausimas, – sakė jis per rugsėjį vykusį virtualų „Mars summit“ susitikimą. – Esminis klausimas yra bazės kūrimas, Marso miesto, išlaikančio save, statyba“.
Beje, Elonas Muskas neseniai pranešė, tvirtai galvojantis, kad pirmasis skrydis į Marsą galėtų įvykti iki 2026 metų, „jeigu pasiseks, gal net po ketverių metų“.
O turint omenyje sėkmingą „Starship SN8“ bandymą, tokie planai labai realistiški.
